1Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.
1约伯咒诅自己的生日
2Jobas prabilo ir tarė:
2约伯说：
3“Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.
3“愿我生的那日泯灭，人说怀男胎的那夜灭没。
4Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.
4愿那日变成黑暗，愿 神不从上面眷顾，愿光明不照耀在其上。
5Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.
5愿黑暗与死荫索讨那日，愿密云停留在上面，愿白天的昏黑惊吓它。
6Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.
6愿那夜被幽暗夺去，不让它连在平日之中，列入月数之内。
7Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.
7愿那夜没有生育，也没有欢乐的声音。
8Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.
8那些咒诅日子、善于惹动海怪的，愿他们咒诅那夜。
9Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.
9愿那夜黎明的星星变成黑暗，愿那夜等候发光却不亮，见不到清晨的曙光。
10Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.
10因为那夜没有把我母胎的门关闭，也没有把苦难隐藏，使我看不见。
11Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?
11切愿夭折我为什么不一离母胎就死去？我为什么不一出母腹就断气？
12Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?
12为什么有膝承接我？为什么有乳哺养我？
13Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi
13不然，我早已躺下安息，
14kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,
14与世上那些为自己建造陵墓的君王和谋士同睡，
15arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,
15或与那些拥有黄金，房屋装满银子的王侯同眠。
16arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.
16我为什么不像暗中流产的胎，未见天日的婴孩，归于无有呢？
17Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.
17在那里，恶人止息搅扰，筋疲力尽的得安息；
18Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.
18被囚的同享安宁；听不见督工的声音；
19Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.
19老少尊卑都在那里，奴仆脱离主人的辖制。
20Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?
20厌恶生存为什么有光明赐给劳碌的人，有生命赐给苦命的人呢？
21Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.
21他们想死却死不了，找死胜于找宝藏；
22Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.
22他们找到坟墓就高兴，非常欢喜快乐。
23Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?
23为什么有生命赐给前途茫茫，又被 神四面围困的人呢？
24Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.
24我以叹息代替食物，我唉哼的声音如水涌出。
25Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.
25我所惧怕的临到我，我所惊恐的向我而来。
26Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo”.
26我不得安逸，不得安静，也不得安息，却有搅扰来到。”