1Jobas atsakydamas tarė:
1 神的智慧与能力
2“Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?
2“我实在知道是这样，但是，人在 神面前怎能算为公义呢？
3Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.
3人若愿意与他辩论，连千分之一也答不出来。
4Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?
4他心里有智慧，而且有极大的能力，有谁对他刚硬而平安无事呢？
5Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.
5他在怒中移山翻冈；山冈却不知道；
6Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.
6他使大地震动离开本处，大地的柱子就摇撼；
7Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.
7他吩咐太阳，太阳就不上升，又封闭众星；
8Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.
8他独自铺开苍天，步行在海浪之上；
9Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.
9他造北斗与参星，昴星和南方的星座；
10Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.
10他所行的大事无法测度，所行的奇事不可胜数。
11Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.
11他行过我身边，我却看不见；他掠过去，我竟不觉察。
12Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’
12他夺取，谁能拦阻他？谁敢问他：‘你干什么？’
13Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.
13人受苦难不一定因为罪 神必不抑制他的怒气，海怪拉哈伯的助手都俯伏在他以下。
14Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?
14何况我呢？我怎敢回答他，措辞与他辩论呢？
15Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.
15即使我有理，也不敢回答，只向那审判我的求怜悯；
16Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.
16即使我呼求，他也回答我，我还是不信他会垂听我的声音。
17Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;
17他用暴风伤害我，无缘无故加添我的创伤。
18Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.
18他不让我喘一口气，却使我饱尝苦楚。
19Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?
19若论力量，他多么强大，若论诉讼，他说：‘谁能把我传来？’
20Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.
20即使我有理，我的口还是定我有罪；即使我完全，我的口还是判我乖谬。
21Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.
21我虽然完全，却不顾我自己，倒厌恶我的生命。
22Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.
22所以我说，善恶都是一样，完全人和恶人，他都灭尽。
23Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.
23灾祸忽然把人杀害的时候，他就必嘲笑无辜人的遭遇。
24Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?
24全世界交在恶人的手中，他蒙蔽世上审判官的脸，如果不是他，那么是谁呢？
25Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.
25我的日子过得比信差还快，飞快逝去，不见福乐。
26Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.
26我的日子消逝有如快船，好像俯冲猛扑食物的鹰。
27Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,
27我若说：‘我要忘记我的苦情，要除去愁容，面露喜乐。’
28tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.
28我就惧怕我的一切痛苦，因为我知道你必不以我为无辜。
29Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?
29我既然被定为有罪，又何必徒然劳苦呢？
30Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,
30我若用雪水洗净我的身，又用碱水洁净我的手，
31Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.
31你还是把我扔入坑中，连我的衣服也憎恶我。
32Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.
32他不像我是个人，使我可以答他，让我们一起对簿公堂。
33Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.
33我俩之间并没有仲裁者，能够按手在我们双方身上。
34O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.
34愿他使他的刑杖离开我，愿他可畏的威严不惊吓我，
35Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.
35我就说话，也不怕他，因为我本身并不是这种人。”