1Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
1被掳之民向 神的哀求我们曾坐在巴比伦的河畔，在那里我们一想起锡安就哭了。
2Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
2我们把我们的琴挂在那里的柳树上。
3Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: “Pagiedokite mums Siono giesmių!”
3因为在那里，掳掠我们的人要我们唱歌，苦待我们的人要我们娱乐他们；他们说：“为我们唱一首锡安歌吧！”
4Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
4我们怎能在异族之地唱耶和华的歌呢？
5Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
5耶路撒冷啊！如果我忘记你，情愿我的右手忘记技巧（“忘记技巧”或译：“枯干”）。
6Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
6如果我不记念你，如果我不高举耶路撒冷超过我最大的喜乐，情愿我的舌头紧贴上膛。
7Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: “Griaukite, griaukite ją iki pamatų!”
7耶和华啊！求你记念以东人在耶路撒冷遭难的日子所行的，他们说：“拆毁它，拆毁它，直拆到根基。”
8O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
8将要被毁灭的（“将要被毁灭的”有古译本作“毁灭者”）巴比伦城（“城”原文作“女子”）啊！照着你待我们的行为报复你的，那人有福了。
9Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!
9抓住你的婴孩摔在磐石上的，那人有福了。