1Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.
1When thou sittest to eat with a ruler, Thou considerest diligently that which [is] before thee,
2Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.
2And thou hast put a knife to thy throat, If thou [art] a man of appetite.
3Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.
3Have no desire to his dainties, seeing it [is] lying food.
4Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.
4Labour not to make wealth, From thine own understanding cease, Dost thou cause thine eyes to fly upon it? Then it is not.
5Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.
5For wealth maketh to itself wings, As an eagle it flieth to the heavens.
6Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,
6Eat not the bread of an evil eye, And have no desire to his dainties,
7nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.
7For as he hath thought in his soul, so [is] he, `Eat and drink,` saith he to thee, And his heart [is] not with thee.
8Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.
8Thy morsel thou hast eaten thou dost vomit up, And hast marred thy words that [are] sweet.
9Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.
9In the ears of a fool speak not, For he treadeth on the wisdom of thy words.
10Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,
10Remove not a border of olden times, And into fields of the fatherless enter not,
11nes jų Atpirkėjas yra galingas Jis gins jų bylą prieš tave.
11For their Redeemer [is] strong, He doth plead their cause with thee.
12Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.
12Bring in to instruction thy heart, And thine ear to sayings of knowledge.
13Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.
13Withhold not from a youth chastisement, When thou smitest him with a rod he dieth not.
14Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.
14Thou with a rod smitest him, And his soul from Sheol thou deliverest.
15Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.
15My son, if thy heart hath been wise, My heart rejoiceth, even mine,
16Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.
16And my reins exult when thy lips speak uprightly.
17Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.
17Let not thy heart be envious at sinners, But — in the fear of Jehovah all the day.
18Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.
18For, is there a posterity? Then thy hope is not cut off.
19Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.
19Hear thou, my son, and be wise, And make happy in the way thy heart,
20Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.
20Be not thou among quaffers of wine, Among gluttonous ones of flesh,
21Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.
21For the quaffer and glutton become poor, And drowsiness clotheth with rags.
22Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.
22Hearken to thy father, who begat thee, And despise not thy mother when she hath become old.
23Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.
23Truth buy, and sell not, Wisdom, and instruction, and understanding,
24Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.
24The father of the righteous rejoiceth greatly, The begetter of the wise rejoiceth in him.
25Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.
25Rejoice doth thy father and thy mother, Yea, she that bare thee is joyful.
26Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.
26Give, my son, thy heart to me, And let thine eyes watch my ways.
27Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moterissiauras šulinys.
27For a harlot [is] a deep ditch, And a strange woman [is] a strait pit.
28Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.
28She also, as catching prey, lieth in wait, And the treacherous among men she increaseth.
29Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?
29Who hath wo? who hath sorrow? Who hath contentions? who hath plaint? Who hath wounds without cause? Who hath redness of eyes?
30Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.
30Those tarrying by the wine, Those going in to search out mixed wine.
31Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!
31See not wine when it showeth itself red, When it giveth in the cup its colour, It goeth up and down through the upright.
32Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.
32Its latter end — as a serpent it biteth, And as a basilisk it stingeth.
33Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.
33Thine eyes see strange women, And thy heart speaketh perverse things.
34Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.
34And thou hast been as one lying down in the heart of the sea, And as one lying down on the top of a mast.
35Tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”.
35`They smote me, I have not been sick, They beat me, I have not known. When I awake — I seek it yet again!`