1Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.
1As snow in summer, and as rain in harvest, So honour [is] not comely for a fool.
2Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.
2As a bird by wandering, as a swallow by flying, So reviling without cause doth not come.
3Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.
3A whip is for a horse, a bridle for an ass, And a rod for the back of fools.
4Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.
4Answer not a fool according to his folly, Lest thou be like to him — even thou.
5Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.
5Answer a fool according to his folly, Lest he be wise in his own eyes.
6Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.
6He is cutting off feet, he is drinking injury, Who is sending things by the hand of a fool.
7Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.
7Weak have been the two legs of the lame, And a parable in the mouth of fools.
8Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.
8As one who is binding a stone in a sling, So [is] he who is giving honour to a fool.
9Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.
9A thorn hath gone up into the hand of a drunkard, And a parable in the mouth of fools.
10Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.
10Great [is] the Former of all, And He is rewarding a fool, And is rewarding transgressors.
11Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.
11As a dog hath returned to its vomit, A fool is repeating his folly.
12Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.
12Thou hast seen a man wise in his own eyes, More hope of a fool than of him!
13Tinginys sako: “Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!”
13The slothful hath said, `A lion [is] in the way, A lion [is] in the broad places.`
14Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.
14The door turneth round on its hinge, And the slothful on his bed.
15Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.
15The slothful hath hid his hand in a dish, He is weary of bringing it back to his mouth.
16Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.
16Wiser [is] the slothful in his own eyes, Than seven [men] returning a reason.
17Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.
17Laying hold on the ears of a dog, [Is] a passer-by making himself wrath for strife not his own.
18Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,
18As [one] pretending to be feeble, Who is casting sparks, arrows, and death,
19yra tas, kas apgauna artimą ir sako: “Aš pajuokavau”.
19So hath a man deceived his neighbour, And hath said, `Am not I playing?`
20Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.
20Without wood is fire going out, And without a tale-bearer, contention ceaseth,
21Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.
21Coal to burning coals, and wood to fire, And a man of contentions to kindle strife.
22Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
22The words of a tale-bearer [are] as self-inflicted wounds, And they have gone down [to] the inner parts of the heart.
23Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.
23Silver of dross spread over potsherd, [Are] burning lips and an evil heart.
24Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.
24By his lips doth a hater dissemble, And in his heart he placeth deceit,
25Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.
25When his voice is gracious trust not in him, For seven abominations [are] in his heart.
26Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.
26Hatred is covered by deceit, Revealed is its wickedness in an assembly.
27Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.
27Whoso is digging a pit falleth into it, And the roller of a stone, to him it turneth.
28Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.
28A lying tongue hateth its bruised ones, And a flattering mouth worketh an overthrow!