¹Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

¹My son! to my wisdom give attention, To mine understanding incline thine ear,

²kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

²To observe thoughtfulness, And knowledge do thy lips keep.

³Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

³For the lips of a strange woman drop honey, And smoother than oil [is] her mouth,

⁴Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

⁴And her latter end [is] bitter as wormwood, Sharp as a sword [with] mouths.

⁵Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

⁵Her feet are going down to death, Sheol do her steps take hold of.

⁶Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

⁶The path of life — lest thou ponder, Moved have her paths — thou knowest not.

⁷Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

⁷And now, ye sons, hearken to me, And turn not from sayings of my mouth.

⁸Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

⁸Keep far from off her thy way, And come not near unto the opening of her house,

⁹kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

⁹Lest thou give to others thy honour, And thy years to the fierce,

¹⁰kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

¹⁰Lest strangers be filled [with] thy power, And thy labours in the house of a stranger,

¹¹ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

¹¹And thou hast howled in thy latter end, In the consumption of thy flesh and thy food,

¹²ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

¹²And hast said, `How have I hated instruction, And reproof hath my heart despised,

¹³neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

¹³And I have not hearkened to the voice of my directors, And to my teachers have not inclined mine ear.

¹⁴Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury”.

¹⁴As a little thing I have been all evil, In the midst of an assembly and a company.

¹⁵Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

¹⁵Drink waters out of thine own cistern, Even flowing ones out of thine own well.

¹⁶Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

¹⁶Let thy fountains be scattered abroad, In broad places rivulets of waters.

¹⁷Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

¹⁷Let them be to thee for thyself, And not to strangers with thee.

¹⁸Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

¹⁸Let thy fountain be blessed, And rejoice because of the wife of thy youth,

¹⁹Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

¹⁹A hind of loves, and a roe of grace! Let her loves satisfy thee at all times, In her love magnify thyself continually.

²⁰Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

²⁰And why dost thou magnify thyself, My son, with a stranger? And embrace the bosom of a strange woman?

²¹Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

²¹For over-against the eyes of Jehovah are the ways of each, And all his paths He is pondering.

²²Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

²²His own iniquities do capture the wicked, And with the ropes of his sin he is holden.

²³Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

²³He dieth without instruction, And in the abundance of his folly magnifieth himself!