¹Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.

¹My son! keep my sayings, And my commands lay up with thee.

²Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.

²Keep my commands, and live, And my law as the pupil of thine eye.

³Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.

³Bind them on thy fingers, Write them on the tablet of thy heart.

⁴Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą­artimiausiu savo draugu,

⁴Say to wisdom, `My sister Thou [art].` And cry to understanding, `Kinswoman!`

⁵kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.

⁵To preserve thee from a strange woman, From a stranger who hath made smooth her sayings.

⁶Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,

⁶For, at a window of my house, Through my casement I have looked out,

⁷mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

⁷And I do see among the simple ones, I discern among the sons, A young man lacking understanding,

⁸Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.

⁸Passing on in the street, near her corner, And the way [to] her house he doth step,

⁹Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,

⁹In the twilight — in the evening of day, In the darkness of night and blackness.

¹⁰jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

¹⁰And, lo, a woman to meet him — (A harlot`s dress, and watchful of heart,

¹¹Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;

¹¹Noisy she [is], and stubborn, In her house her feet rest not.

¹²tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

¹²Now in an out-place, now in broad places, And near every corner she lieth in wait) —

¹³Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:

¹³And she laid hold on him, and kissed him, She hath hardened her face, and saith to him,

¹⁴“Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.

¹⁴`Sacrifices of peace-offerings [are] by me, To-day I have completed my vows.

¹⁵Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.

¹⁵Therefore I have come forth to meet thee, To seek earnestly thy face, and I find thee.

¹⁶Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,

¹⁶[With] ornamental coverings I decked my couch, Carved works — cotton of Egypt.

¹⁷iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.

¹⁷I sprinkled my bed — myrrh, aloes, and cinnamon.

¹⁸Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;

¹⁸Come, we are filled [with] loves till the morning, We delight ourselves in loves.

¹⁹nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.

¹⁹For the man is not in his house, He hath gone on a long journey.

²⁰Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną”.

²⁰A bag of money he hath taken in his hand, At the day of the new moon he cometh to his house.`

²¹Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.

²¹She turneth him aside with the abundance of her speech, With the flattery of her lips she forceth him.

²²Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

²²He is going after her straightway, As an ox unto the slaughter he cometh, And as a fetter unto the chastisement of a fool,

²³kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

²³Till an arrow doth split his liver, As a bird hath hastened unto a snare, And hath not known that it [is] for its life.

²⁴Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

²⁴And now, ye sons, hearken to me, And give attention to sayings of my mouth.

²⁵Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.

²⁵Let not thy heart turn unto her ways, Do not wander in her paths,

²⁶Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.

²⁶For many [are] the wounded she caused to fall, And mighty [are] all her slain ones.

²⁷Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

²⁷The ways of Sheol — her house, Going down unto inner chambers of death!