¹Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

¹Wisdom hath builded her house, She hath hewn out her pillars — seven.

²Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

²She hath slaughtered her slaughter, She hath mingled her wine, Yea, she hath arranged her table.

³pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

³She hath sent forth her damsels, She crieth on the tops of the high places of the city:

⁴“Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

⁴`Who [is] simple? let him turn aside hither.` Whoso lacketh heart: she hath said to him,

⁵“Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

⁵`Come, eat of my bread, And drink of the wine I have mingled.

⁶Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.

⁶Forsake ye, the simple, and live, And be happy in the way of understanding.

⁷Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

⁷The instructor of a scorner Is receiving for it — shame, And a reprover of the wicked — his blemish.

⁸Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

⁸Reprove not a scorner, lest he hate thee, Give reproof to the wise, and he loveth thee.

⁹Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

⁹Give to the wise, and he is wiser still, Make known to the righteous, And he increaseth learning.

¹⁰Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas.

¹⁰The commencement of wisdom [is] the fear of Jehovah, And a knowledge of the Holy Ones [is] understanding.

¹¹Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

¹¹For by me do thy days multiply, And added to thee are years of life.

¹²Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

¹²If thou hast been wise, thou hast been wise for thyself, And thou hast scorned — thyself bearest [it].

¹³Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

¹³A foolish woman [is] noisy, Simple, and hath not known what.

¹⁴Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

¹⁴And she hath sat at the opening of her house, On a throne — the high places of the city,

¹⁵ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

¹⁵To call to those passing by the way, Who are going straight [on] their paths.

¹⁶“Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

¹⁶`Who [is] simple? let him turn aside hither.` And whoso lacketh heart — she said to him,

¹⁷“Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė”.

¹⁷`Stolen waters are sweet, And hidden bread is pleasant.`

¹⁸Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.

¹⁸And he hath not known that Rephaim [are] there, In deep places of Sheol her invited ones!