1Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite,
1Dozivljem vam, braćo, u pamet evanđelje koje vam navijestih, koje primiste, u kome stojite,
2ir kuria esate išgelbėti,jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui.
2po kojem se spasavate, ako držite što sam vam navijestio; osim ako uzalud povjerovaste.
3Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;
3Doista, predadoh vam ponajprije što i primih: Krist umrije za grijehe naše po Pismima;
4ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;
4bi pokopan i uskrišen treći dan po Pismima;
5ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai.
5ukaza se Kefi, zatim dvanaestorici.
6Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę.
6Potom se ukaza braći, kojih bijaše više od pet stotina zajedno; većina ih još i sada živi, a neki usnuše.
7Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams.
7Zatim se ukaza Jakovu, onda svim apostolima.
8O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man.
8Najposlije, kao nedonoščetu, ukaza se i meni.
9Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią.
9Da, ja sam najmanji među apostolima i nisam dostojan zvati se apostolom jer sam progonio Crkvu Božju.
10Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi.
10Ali milošću Božjom jesam što jesam i njegova milost prema meni ne bijaše zaludna; štoviše, trudio sam se više nego svi oni - ali ne ja, nego milost Božja sa mnom.
11Taigi ar aš, ar jie,taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.
11Ili dakle ja ili oni: tako propovijedamo, tako vjerujete.
12Jeigu apie Kristų skelbiama, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaip kai kurie iš jūsų sako, kad nėra mirusiųjų prisikėlimo?!
12No ako se propovijeda da je Krist od mrtvih uskrsnuo, kako neki među vama govore da nema uskrsnuća mrtvih?
13Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai Kristus nebuvo prikeltas.
13Ako nema uskrsnuća mrtvih, ni Krist nije uskrsnuo.
14O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.
14Ako pak Krist nije uskrsnuo, uzalud je doista propovijedanje naše, uzalud i vjera vaša.
15Ir mes tada liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome apie Dievą, kad Jis prikėlė Kristų, kurio Jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji neprisikelia.
15Zatekli bismo se i kao lažni svjedoci Božji što posvjedočismo protiv Boga: da je uskrisio Krista, kojega nije uskrisio, ako doista mrtvi ne uskršavaju.
16Nes jei mirusieji neprisikelia, tada ir Kristus nebuvo prikeltas.
16Jer ako mrtvi ne uskršavaju, ni Krist nije uskrsnuo.
17O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias; jūs dar tebesate savo nuodėmėse.
17A ako Krist nije uskrsnuo, uzaludna je vjera vaša, još ste u grijesima.
18Tuomet ir užmigusieji Kristuje yra žuvę.
18Onda i oni koji usnuše u Kristu, propadoše.
19Ir jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai mes esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.
19Ako se samo u ovom životu u Krista ufamo, najbjedniji smo od svih ljudi.
20Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusiųpirmasis iš užmigusiųjų.
20Ali sada: Krist uskrsnu od mrtvih, prvina usnulih!
21Kaip per žmogųmirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.
21Doista po čovjeku smrt, po Čovjeku i uskrsnuće od mrtvih!
22Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,
22Jer kao što u Adamu svi umiru, tako će i u Kristu svi biti oživljeni.
23tačiau kiekvienas pagal savo eilę: Kristuspirmasis, vėliaupriklausantys Kristui Jo atėjimo metu.
23Ali svatko u svom redu: prvina Krist, a zatim koji su Kristovi, o njegovu Dolasku;
24Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas.
24potom - svršetak, kad preda kraljevstvo Bogu i Ocu, pošto obeskrijepi svako Vrhovništvo, svaku Vlast i Silu.
25Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis.
25Doista, on treba da kraljuje dok ne podloži sve neprijatelje pod noge svoje.
26Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis.
26Kao posljednji neprijatelj bit će obeskrijepljena Smrt
27Nes “Jis visa paklojo Jam po kojų”. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo.
27jer sve podloži nogama njegovim. A kad veli: Sve je podloženo, jasno - sve osim Onoga koji mu je sve podložio.
28Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame.
28I kad mu sve bude podloženo, tada će se i on sam, Sin, podložiti Onomu koji je njemu sve podložio da Bog bude sve u svemu.
29Kita vertus, ką darys tie, kuriuos krikštija už mirusiuosius? Jei iš viso mirusieji neprisikels, tai kam gi jie krikštijami už mirusiuosius?
29Što onda čine oni koji se krste za mrtve? Ako mrtvi uopće ne uskršavaju, što se krste za njih?
30Ir kodėl ir mes kas valandą esame pavojuje?
30Što se onda i mi svaki čas izlažemo pogiblima?
31Prisiekiu savo pasididžiavimu jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu!
31Dan za danom umirem, tako mi slave vaše, braćo, koju imam u Kristu Isusu, Gospodinu našem!
32Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprisikels, tai “valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime”.
32Ako sam se po ljudsku borio sa zvijerima u Efezu, kakva mi korist? Ako mrtvi ne uskršavaju, jedimo i pijmo jer sutra nam je umrijeti.
33Neapsirikite: “Blogos draugijos gadina gerus papročius!”
33Ne varajte se: "Zli razgovori kvare dobre običaje."
34Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite, nes kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo. Tai sakau jūsų gėdai.
34Otrijeznite se kako valja i ne griješite jer neki, na sramotu vam kažem, ne znaju za Boga.
35Bet gal kas paklaus: “Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?”
35Ali reći će netko: Kako uskršavaju mrtvi? I s kakvim li će tijelom doći?
36Kvaily! Ką tu pasėji, neatgyja, jei prieš tai nenumiršta.
36Bezumniče! Što siješ, ne oživljuje ako ne umre.
37Ir ką besėtum, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų.
37I što siješ, ne siješ tijelo buduće, već golo zrno, pšenice - recimo - ili čega drugoga.
38Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną tokį, koks Jam patinka, ir kiekvienai sėklai jos kūną.
38A Bog mu daje tijelo kakvo hoće, i to svakom sjemenu svoje tijelo.
39Ne visi kūnai yra vienodi. Vienoks žmonių kūnas, kitoks gyvulių, kitoks žuvų ir kitoks paukščių.
39Nije svako tijelo isto tijelo; drugo je tijelo čovječje, drugo tijelo stoke, drugo tijelo ptičje, a drugo riblje.
40Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienokia dangaus kūnų šlovė ir kitokia žemės kūnų.
40Ima tjelesa nebeskih i tjelesa zemaljskih, ali drugi je sjaj nebeskih, a drugi zemaljskih.
41Vienokia yra saulės šlovė, kitokia šlovė mėnulio ir dar kitokia šlovė žvaigždžių. Ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove.
41Drugi je sjaj sunca, drugi sjaj mjeseca i drugi sjaj zvijezda; jer zvijezda se od zvijezde razlikuje u sjaju.
42Taip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendantis kūnas, prikeliamas negendantis.
42Tako i uskrsnuće mrtvih: sije se u raspadljivosti, uskršava u neraspadljivosti;
43Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas.
43sije se u sramoti, uskršava u slavi; sije se u slabosti, uskršava u snazi;
44Sėjamas sielinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Yra sielinis kūnas ir yra dvasinis kūnas.
44sije se tijelo naravno, uskršava tijelo duhovno. Ako ima tijelo naravno, ima i duhovno.
45Taip ir parašyta: “Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela”; paskutinysis Adomasgyvybę teikiančia dvasia.
45Tako je i pisano: Prvi čovjek, Adam, postade živa duša, posljednji Adam - duh životvorni.
46Bet ne dvasinis pirmiau, o sielinis, ir tik po to dvasinis.
46Ali ne bi najprije duhovno, nego naravno pa onda duhovno.
47Pirmasis žmogusiš žemės, žemiškas; antrasis žmogusViešpats iš dangaus.
47Prvi je čovjek od zemlje, zemljan; drugi čovjek - s neba.
48Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie yra ir dangiškieji.
48Kakav je zemljani takvi su i zemljani, a kakav je nebeski takvi su i nebeski.
49Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.
49I kao što smo nosili sliku zemljanoga, nosit ćemo i sliku nebeskoga.
50Bet aš jums, broliai, sakau, kad kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.
50A ovo, braćo, tvrdim: tijelo i krv ne mogu baštiniti kraljevstva Božjega i raspadljivost ne baštini neraspadljivosti.
51Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti,
51Evo otajstvo vam kazujem: svi doduše nećemo usnuti, ali svi ćemo se izmijeniti.
52staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.
52Odjednom, u tren oka, na posljednju trublju - jer zatrubit će - i mrtvi će uskrsnuti neraspadljivi i mi ćemo se izmijeniti.
53Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe.
53Jer ovo raspadljivo treba da se obuče u neraspadljivost i ovo smrtno da se obuče u besmrtnost.
54Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: “Pergalė prarijo mirtį!
54A kad se ovo raspadljivo obuče u neraspadljivost i ovo smrtno obuče u besmrtnost, tada će se obistiniti riječ napisana: Pobjeda iskapi smrt.
55Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?”
55Gdje je, smrti, pobjeda tvoja? Gdje je, smrti, žalac tvoj?
56Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėgaįstatymas.
56Žalac je smrti grijeh, snaga je grijeha Zakon.
57Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
57A hvala Bogu koji nam daje pobjedu po Gospodinu našem Isusu Kristu!
58Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.
58Tako, braćo moja ljubljena, budite postojani, nepokolebljivi, i obilujte svagda u djelu Gospodnjem znajući da trud vaš nije neplodan u Gospodinu.