¹Jobas atsakydamas tarė:

¹Tetapi Ayub menjawab, "Seringkali kudengar pendapat demikian; penghiburanmu hanyalah siksaan.

²“Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.

²(16:1)

³Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?

³Kapankah omong kosong itu kamu hentikan? Apa yang merangsang kamu untuk memberi jawaban?

⁴Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.

⁴Seandainya kamu ini aku, dan aku kamu, aku pun dapat bicara sama seperti itu. Kubanjiri kamu dengan penuturan; kepalaku akan kugeleng-gelengkan.

⁵Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.

⁵Hatimu akan kukuatkan dengan berbagai anjuran; kata-kataku akan memberi penghiburan.

⁶Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.

⁶Kalau aku bicara, deritaku tidak reda; jika aku berdiam diri, apa pula gunanya?

⁷Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.

⁷Allah, membuat aku kepayahan; seluruh keluargaku telah dibinasakan.

⁸Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.

⁸Dia menentang dan menangkap aku. Sekarang kurus keringlah tubuhku, dan bagi banyak orang itulah buktinya bahwa aku telah berdosa.

⁹Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.

⁹Dengan geram Allah merobek-robek tubuhku; dengan sangat benci Ia memandang aku.

¹⁰Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.

¹⁰Orang-orang mengejek aku dengan mulut terbuka lebar; aku dikeroyok dan pipiku ditampar.

¹¹Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.

¹¹Allah menyerahkan aku kepada orang durhaka; aku dijatuhkan-Nya ke tangan orang durjana.

¹²Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.

¹²Tadinya hidupku aman dan sentosa, tapi Allah menyerang aku dengan tiba-tiba. Tengkukku dicengkeram-Nya dan aku dicampakkan; dijadikan-Nya aku sasaran untuk latihan.

¹³Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.

¹³Tanpa rasa iba Ia terus memanah aku, sehingga terburailah isi perutku.

¹⁴Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.

¹⁴Ia menyerbu seperti seorang pejuang, dan melukai aku dengan berulang-ulang.

¹⁵Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.

¹⁵Aku memakai karung tanda kesedihan, dan duduk dalam debu karena dikalahkan.

¹⁶Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akys­mirties šešėlis,

¹⁶Wajahku merah karena tangisku; kelopak mataku bengkak dan biru.

¹⁷nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.

¹⁷Tapi aku tidak melakukan kekerasan; nyata tuluslah doaku kepada TUHAN.

¹⁸Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.

¹⁸Hai bumi, kejahatan terhadapku jangan sembunyikan; jangan diamkan teriakku minta keadilan.

¹⁹Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.

¹⁹Aku tahu bahwa Pembelaku ada di surga; Ia memberi kesaksian bahwa aku tak berdosa.

²⁰Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.

²⁰Aku diejek teman-temanku dan ditertawakan; sambil menangis aku menghadap Allah minta bantuan.

²¹O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.

²¹Ah, kiranya Allah sendiri membela aku di hadapan-Nya, seperti seorang yang rela membela sahabatnya.

²²Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama”.

²²Tahun-tahunku yang sisa tak banyak lagi; sebentar lagi aku pergi dan tak akan kembali.