¹“Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?

¹¶ Tena ra, karanga; ka whakao ranei tetahi ki a koe? a ka anga atu koe ki a wai o te hunga tapu?

²Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.

²E patua ana hoki te kuware e te aritarita, e whakamatea ana te whakaarokore e te hae.

³Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.

³I kite ahau i te kuware e hou ana ona pakiaka; kitea rawatia ake kua kanga e ahau tona nohoanga.

⁴Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.

⁴Kei tawhiti atu ana tama i te ora, mongamonga noa ratou i te kuwaha, kahore hoki he kaiwhakaora.

⁵Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.

⁵Ko ana hua ka kainga e te tangata matekai, ka riro i a ia ahakoa i roto i te tataramoa, a ka hamama te mahanga ki o ratou rawa.

⁶Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.

⁶¶ Na e kore te he e puta ake i te puehu, e kore ano te raruraru e tupu ake i te oneone;

⁷Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.

⁷I whanau te tangata ki te raruraru, tona rite kei nga korakora e rere nei whakarunga.

⁸Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,

⁸Ko ahau ia ka rapu i ta te Atua; me tuku atu taku korero ki te Atua,

⁹kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.

⁹E mahi nei i nga mea nunui e kore nei e taea te rapu atu, i nga mea whakamiharo e kore nei e taea te tatau;

¹⁰Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.

¹⁰E homai nei i te ua ki te mata o te whenua, e unga nei i te wai ki te mata o nga parae;

¹¹Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.

¹¹E whakanoho nei i te hunga iti ki te wahi tiketike, a whakanekehia ake ana te hunga pouri ki te ora.

¹²Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.

¹²E haukoti nei i nga whakaaro o te hunga tinihanga, te taea e o ratou ringa ta ratou i mea ai.

¹³Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.

¹³Mau ake i a ia te hunga whakaaro i to ratou tinihanga: pororaru iho nga whakaaro o te hunga kotiti ke.

¹⁴Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.

¹⁴I te awatea nei, tutaki ana ratou ki te pouri; whawha ana ratou i te poutumarotanga, ano ko te po.

¹⁵Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.

¹⁵Otiia e whakaorangia ana e ia te rawakore i te hoari, i to ratou mangai, i te ringa ano o te tangata kaha.

¹⁶Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.

¹⁶Ka ai ano he tumanakohanga atu mo te ware; kokopi tonu ia te mangai o te kino.

¹⁷Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.

¹⁷¶ Nana, ka hari te tangata e akona ana e te Atua: na kaua e whakahawea ki te papaki a te Kaha Rawa.

¹⁸Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.

¹⁸He whakamamae hoki tana, he takai ano; e patu ana ia, a ko ona ringa ano hei whakaora.

¹⁹Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.

¹⁹E ono nga matenga e whakaora ai ia i a koe; ahakoa e whitu, e kore te he e pa ki a koe.

²⁰Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos.

²⁰I te matekai ka hokona koe e ia kei mate; i te tatauranga ano, kei pangia e te hoari.

²¹Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.

²¹Ka huna koe i te whiu a te arero, e kore ano koe e wehi i te whakangaromanga ina tae mai.

²²Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.

²²E kata ano koe ki te whakangaromanga raua ko te hemokai; e kore hoki koe e wehi i nga kirehe o te whenua.

²³Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.

²³No te mea ka takoto tau kawenata ki nga kohatu o te parae; ka mau ano ta koutou rongo ko nga kirehe o te parae.

²⁴Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.

²⁴Ka mohio ano koe e tu ana tou teneti i te aionuku, ka haereere ano koe ki tou nohoanga, te ai he hara.

²⁵Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.

²⁵Ka mohio ano koe he nui ou uri, he pera ano tou whanau me te tarutaru o te whenua.

²⁶Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.

²⁶Ka ata rite ou tau ina tae koe ki te urupa, ka pera ano me te puranga witi e hikitia ake ana i tona wa e rite ai.

²⁷Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui”.

²⁷Nana, tenei, he mea rapu na matou ko te mea tika hoki ia; whakarangona mai, ka mohio iho hei pai mou.