¹Viešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje.

¹¶ He waiata, he himene ma nga tama a Koraha. Ki te tino kaiwhakatangi. Maharata Reanoto. He Makiri na Hemana Eterahi. E Ihowa, e te Atua o toku whakaoranga, he tangi taku ki tou aroaro i te ao, i te po.

²Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą!

²Kia tae atu taku inoi ki tou aroaro: whakatitahatia mai tou taringa ki taku tangi.

³Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties.

³Kua ki hoki toku wairua i te pouri, a e whakatata ana toku ora ki te reinga.

⁴Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus.

⁴Kua taua tahitia ahau me te hunga e heke ana ki te rua; e rite ana ahau ki te tangata kahore ona awhina!

⁵Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti.

⁵I maka ki waenga i nga tupapaku, me he tangata i patua e takoto ana i te urupa, kahore nei e maharatia e koe i muri; he mea momotu ke ratou na tou ringa.

⁶Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes.

⁶Kua whakatakotoria ahau e koe ki te rua i raro riro, ki te pouri, ki nga rire.

⁷Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane.

⁷E pehia ana ahau e tou riri, e pakia ana hoki e koe ki au ngaru katoa. (Hera.

⁸Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti.

⁸Kua whakamataratia atu e koe oku hoa kia tawhiti i ahau: kua meinga ahau e koe hei mea whakarihariha ki a ratou: kua uakina mai ahau, a kahore e puta ki waho.

⁹Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.

⁹Kua he toku kanohi i te tangihanga: e karanga ana ahau ki a koe, e Ihowa, i nga ra katoa, kua totoro hoki oku ringa ki a koe.

¹⁰Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave?

¹⁰¶ Tera ranei koe e mahi merekara ki nga tupapaku? E ara koia te hunga kua mate ki te whakamoemiti ki a koe? (Hera.

¹¹Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje?

¹¹Ka kauwhautia ranei tou aroha i roto i te urupa? tou pono i roto i te ngaromanga?

¹²Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje?

¹²E matauria koia au mea whakamiharo i roto i te pouri? tou tika i te whenua o te warewaretanga?

¹³Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave.

¹³Ko ahau ia kua karanga ki a koe, e Ihowa: a i te ata ka tae atu taku inoi ki tou aroaro.

¹⁴Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?

¹⁴He aha, e Ihowa, i panga ai toku wairua e koe? He aha i huna ai tou mata ki ahau?

¹⁵Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti.

¹⁵No toku tamarikitanga ake ano i pakia ai ahau, i whakahemohemo ai: i ahau e pehia ana e au whakawehi, ka pororaru noa iho.

¹⁶Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.

¹⁶I tika tou riri nui ma runga i ahau; kua haukotia ahau e au mea whakawehi.

¹⁷Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina.

¹⁷Ano he wai ratou ki te karapoti i ahau i te ra roa nei; hui tahi ratou ki te taiawhio i ahau.

¹⁸Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.

¹⁸Kua wehea e koe kia tawhiti atu i ahau te hoa hei aroha mai, me oku hoa ki roto ki te pouri.