1Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!
1¶ He inoi na Mohi, na te tangata a te Atua. E te Ariki, ko koe to matou nohoanga i nga whakatupuranga katoa.
2Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!
2Kahore ano i whanau noa nga maunga, kahore i hanga e koe te whenua me te ao, ko koe te Atua no tua whakarere a ake tonu atu.
3Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: “Sugrįžkite, žmonių vaikai!”
3E whakahokia ana e koe te tangata kia mongamonga noa, a e mea ana, E hoki, e nga tama a te tangata.
4Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.
4Ki tau titiro hoki, he rite nga tau kotahi mano ki te ra onanahi, kua pahure atu nei, ki te mataaratanga hoki i te po.
5Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.
5Me te mea na te waipuke tau kahakinga i a ratou; he moe ratou: i te ata ano he tarutaru e tupu ana.
6Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.
6I te ata e tupu ana, e pihi ana: i te ahiahi kua kotia, kua maroke.
7Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.
7¶ Kua hemo nei hoki matou i tou riri: ka ohorere hoki i tou aritatanga.
8Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmessavo veido šviesoje.
8Kua maka e koe o matou kino ki tou aroaro, o matou mea huna ki te marama o tou mata.
9Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.
9Ka pau o matou ra katoa, me te riri ano koe: hemo ake o matou tau ano he korero e korerotia ana.
10Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjųaštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.
10Ko nga ra o o matou tau e whitu tekau tau; a ki te whai kaha, ka waru tekau tau; heoi he mahi mauiui, he pouri to ratou kaha; ka hohoro hoki te hatepea atu, a ka rere atu matou.
11Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?
11Ko wai te matau ana ki te kaha o tou riri? Rite pu ki te wehi ki a koe tou riri.
12Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!
12¶ Akona matou ki te tatau i o matou ra, kia anga ai te ngakau ki te whakaaro.
13Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!
13Hoki mai, e Ihowa, kia pehea ake te roa? A kia puta ke he whakaaro mou ki au pononga.
14Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!
14Kia na matou i te ata i tau mahi tohu: kia hari ai matou, kia koa ai, i o matou ra katoa.
15Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.
15Whakaharitia matou, kia rite ki nga ra i whakawhiua ai matou e koe, ki nga tau i kite ai matou i te kino.
16Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!
16Kia puta mai tau mahi ki au pononga, me tou kororia ki a ratou tamariki.
17Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!
17A hei runga i a matou te ataahua o Ihowa, o to matou Atua: whakapumautia ano ki a matou te mahi a o matou ringa, ae ra, te mahi a o matou ringa, whakapumautia e koe.