¹Izaokas pasišaukė Jokūbą, palaimino jį ir jam įsakė: “Neimk žmonos iš kanaaniečių giminės.

¹Huchiin, Isaak in Jakob a sama, a vualjawla, thu leng a pia a, a kiangah, Kanan gam nungak te laka mi ji dingin na nei ding ahikei.

²Keliauk į Mesopotamiją, į tavo motinos tėvo Betuelio namus, ir iš tavo motinos brolio Labano dukterų pasirink žmoną,

²Thou inla, Paddan-aram gama na nu pa Bethuel inn ah hoh inla, huai a kipan, na nu sanggam pa Laban tanu te laka ji dingin va nei in.

³o visagalis Dievas telaimina tave ir tepadaro tave vaisingą, ir tepadaugina tave, kad iš tavęs kiltų daugybė tautų!

³Huan, Pathian bangkim hih theiin hon vualjawl in, nam om khawm te na hong hih theihna dingin chi tampi hon suang sakin, hon pungsak hen;

⁴Jis tesuteikia tau ir tavo palikuonims Abraomo palaiminimą, kad paveldėtum žemę, kurioje esi svetimšalis, kurią Dievas atidavė Abraomui”.

⁴Na mikhual na gam, Pathianin Abraham kianga a piak na luah na dingin Abraham vualjawlna leng hon tangsak hen, nang leh na suan te leng, achia.

⁵Izaokas išleido Jokūbą. Tas išėjo į Mesopotamiją pas Labaną, siro Betuelio sūnų, Jokūbo ir Ezavo motinos Rebekos brolį.

⁵Huchiin, Isaak in Jakob a paimangsaka: huan, Paddan-aram gama, Jakob leh Esau nu Rebeka sanggam pa Suria mi Bethuel tapa, Laban kiangah a pai ta hi.

⁶Ezavas pamatė, kad Izaokas palaimino Jokūbą ir jį išsiuntė į Mesopotamiją žmonos pasirinkti ir, laimindamas jį, įsakė: “Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų”.

⁶Huan, Esau in, Isaak Jakob a vualjawla, ji nei dingin Paddan-aram gamah a pai mangsak chih leh, a vualjawl laia, Kanan gam nungak te laka mi ji dingin na nei ding ahi kei;

⁷Jokūbas paklausė savo tėvo ir iškeliavo į Mesopotamiją.

⁷Chiin thu a pia chih leh, Jakobin a nu leh a pa thumangin Paddan-aram gamah a paita chih a theia:

⁸Ezavas įsitikino, kad kanaanietės nepatinka jo tėvui Izaokui.

⁸Huchiin, Esauin Kanan gam nungak ten a pa Isaak lung a hihkim uh chih a theita;

⁹Tada Ezavas, nuėjęs pas Izmaelį, be savo turimųjų žmonų dar vedė Mahalatą, Abraomo sūnaus Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį.

⁹Huchiin Esau Ismael kiangah a vahoha, Abraham tapa Ismael tanu Mahalath, Nebaioth sanggamnu, a ji dingin a ji neihsate a vaneih behlap nawna.

¹⁰Jokūbas, išvykęs iš Beer Šebos, keliavo į Charaną.

¹⁰Huan, Jakob Beer-seba akipanin a pawta, Haran khua lam a juanta.

¹¹Jis, pasiekęs vieną vietovę, ten pasiliko nakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Paėmęs vieną iš ten gulinčių akmenų, pasidėjo priegalviu ir atsigulė.

¹¹Huan, koilai mun hiam khat a tunga, ni a tum khit jiakin huailaiah a giakta hi; huan, huailaia suang khat a laa; lukhamin a neia, huailaiah ihmu dingin a lumta hi.

¹²Jis sapnavo kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn.

¹²Huan, mang a neia, ngaiin leitung ah lei a hongkidoha, a dawnin van a suna; huan, ngaiin, a tungah Pathian angelten a kah un a kum uhi.

¹³Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: “Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims.

¹³Huan, ngaiin, a dawn ah Toupa a dinga, Kei Toupa, na pu Abraham Pathian leh Isaak Pathian, ka hi: na lupna gam na kiangah leh na suante kiangah kon pe ding;

¹⁴O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; tavyje ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės!

¹⁴Huan, na suante leia leivui zahin a om ding ua, tumlam khawngah, suahlam khawngah, mallam khawngah, simlam khawngah na dalhjak dinga: huan, nangah leh na suanah khovela namchih anavak ding uh.

¹⁵Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs”.

¹⁵Huan, ngaiin, na kiangah ka oma, na paina peuh ah kon veng jel ding, hiai gamah ka honpi kiknawn ding; na kianga ka gen ka hih masak kei leh ka honnuse kei ding, achia.

¹⁶Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: “Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!”

¹⁶Huan, Jakob ihmua hong khangloua, Hiai mun ah Toupa a om ngeingei hi; ken lah ka na theikeia, a chi a.

¹⁷Jis nusigandęs tarė: “Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!”

¹⁷Huchiin, a laua, Hiai mun lauhuai namah e! Hiai mun dang hilou hi, Pathian in nahi ei ve, hiai van kongpi nahi eive, a chi a.

¹⁸Jokūbas, atsikėlęs anksti rytą, paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs priegalviu, pastatė jį paminklu ir užpylė aliejaus ant jo.

¹⁸Huan, Jakob jingkhangin a thoua, a suang lukham a laa, suangphuh dingin a phuta, a dawn ah sathau a buak hi.

¹⁹Jis pavadino tą vietą Beteliu; anksčiau tas miestas vadinosi Lūzas.

¹⁹Huan, huai mun min dingin Bethel a saa: a kho min bel a tungin Luz ahi.

²⁰Jokūbas padarė įžadą: “Jei Viešpats Dievas bus su manimi, mane saugos šitame kely ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsivilkti,

²⁰Huan, Jakobin, Pathian ka kianga a oma, hiai ka paina lampia a honvena, nek ding tanghou leh silh ding puansilh TOUPAN a honpiak ding leh,

²¹jei ramybėje sugrįšiu į savo tėvo namus, tada Viešpats bus mano Dievas.

²¹Ka pa in a lungmuangtaka ka pai nawna dingin, Toupa ka Pathian ahi dinga,Hiai suang, suangphuh dinga ka phut leng, Pathian in ahi ding: huan, ka kianga na honpiak ding tengteng ah sawm a khat ka honpe ngeingei ding, chiin thu achiamta hi.

²²Ir šitas akmuo, kurį pastačiau paminklu, bus Dievo namai. Ir iš visko, ką man suteiksi, atiduosiu Tau dešimtąją dalį”.

²²Hiai suang, suangphuh dinga ka phut leng, Pathian in ahi ding: huan, ka kianga na honpiak ding tengteng ah sawm a khat ka honpe ngeingei ding, chiin thu achiamta hi.