¹Jobas tęsė savo palyginimą:

¹Huan Jobin a gentehna thu a gen nawna, hichiin a chi a:

²“O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo.

²Aw nidanglai khate banga om hileng, Pathianin a honveh lai nite bangin;

³Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,

³Ka lu tunga a khawnvak a tana, amah vakna a khomiala ka vak lai;

⁴kai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės.

⁴Ka hoihlai nitea ka om banga, ka puanin tunga a Pathian thuguk a om laiin;

⁵Kai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs,

⁵Ka kianga Thilbangkimhihthei a om laia, ka kima ka tate a om lai un;

⁶kai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes.

⁶Ka kalsuante bawngnawia sawp a hiha, suangpiin sathau luipite a honbut khiaklaiin:

⁷Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą,

⁷Khopia kongpi juana ka pai laiin, kongzinga ka tutna ka bawl laiin,

⁸jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo,

⁸Tangvalten a honmu ua, huan a bu ua: huan upate a thou ua a ding uh:

⁹kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas.

⁹Lalte houlim a kidek ua, huan a kam uah a khut uh a koih uh:

¹⁰Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.

¹⁰Miliante aw a daia, huan a lei uh a kam dangtawng uah a belh hi.

¹¹Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė,

¹¹Bilin a honjak laiin, hampha a honchia; huan mitin a honmuh laiin, pom a honchia;

¹²nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.

¹²A kap mi genthei, amah panpih ding kuamah neilou, pa bei leng ka suahtaksak jiakin.

¹³To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.

¹³Mangthang dinga mansa vualjawlna ka tungah a hongtunga: huan meithai lungtang kipah jiaka lasa dingin ka omsaka.

¹⁴Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai.

¹⁴Diktatna ka silha, huan a hontuam hi: ka dikna puannak thupi bang leh suangmantam bang ahi.

¹⁵Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.

¹⁵Mittaw adingin mitte ka hi a, khebai adingin khete ka hi.

¹⁶Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.

¹⁶Tasam adingin pa ka hia: huan ka theihlouh thubul ka zong khia hi.

¹⁷Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.

¹⁷Diktatlou mi haijek ka hihtana, huan aha akipan a samat ka khahsak.

¹⁸Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.

¹⁸Huan ken, Ka bu ah ka si dinga, piaunel bangin ka nite ka pungsak ding, ka chi a:

¹⁹Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.

¹⁹Ka zungte tuite phain a dalh jaka, huan ka hiangah jankhuain daitui a kai:

²⁰Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.

²⁰Kei ah ka thupina a thak gige a, huan ka khut ah ka thalpeu a thak gige.

²¹Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.

²¹Miten a honngai ua, a ngak ua, ka thuhilh adingin a dai dide uh.

²²Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų.

²²Ka thute zohin a pau nawn kei uh; huan ka thugen a tunguah a takkhia.

²³Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų.

²³Huan vuah ngak bangin a honngak ua; huan vuah nanungte ading bangin lianpiin a kamka uh.

²⁴Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo.

²⁴Kimuanna a neih louh chiangun a tunguah ka nuihmai a; huan ka mel tang a paikhe kei uh.A lampi ding uh ka telsaka, hausa bangin ka tua; sepaihpawl laka kumpipa bangin ka lenga, sunmite lungmuanmi bangin.

²⁵Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas”.

²⁵A lampi ding uh ka telsaka, hausa bangin ka tua; sepaihpawl laka kumpipa bangin ka lenga, sunmite lungmuanmi bangin.