1Elihuvas tęsė:
1Huailouin Elihuin a dawnga, hichiin a chi a:
2“Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.
2Ka thute ja un, nou mi pilte; nou theihna neite, bil hondoh un.
3Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.
3Dangtawngin ann achiam bangin, bilin thute a enchain hi.
4Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.
4A dik eia dingin I tel ding uh; I lak ua hoih bang ahia I thei ding uh.
5Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.
5Job in lah, Ka dika, huan Pathianin ka dikna a la mang, a chi ngala:
6Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.
6Ka dikna huchin hita mahleh juautheia sim ka hia; tatlekna bei himahleng, ka liamna hihdam theihlouh ahi.
7Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,
7Muhsitna tui banga dawn bei, Job bang mihing kua ahia?
8kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?
8Thulimlou nasemmite toh a hona pai, mi giloute toh om khawmmi.
9Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.
9Aman lah, Pathian laka ka kipahna ding bangmah ka lohtak kei, a chi ngala.
10Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.
10Huaijiakin, nou theisiammite, honngaikhia un: Pathianin, gilou bangchiin a hih ngei mahmah dia; huan Thilbangkimhihtheiin thulimlou bangchiin a hih mahmah dia.
11Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.
11Aman lah mihing thilhih amah kianga pe kik ding hi ngala, huan mi chiteng a lampite kianga pekik ding ahi.
12Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.
12A hi, mohkhuksakna thu ah, Pathianin giloutakin a hih kei dia, Thilbangkimhihtheiin leng vaihawmna a hihse sam kei ding hi.
13Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?
13Kuan ahia amah leitunga heututna pia? Ahihkeileh khovel pumpi kuan ahia a thua koih?
14Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,
14Mihing tunga a lungtang a ngaka, amah lama a kha leh a hu a lakkhawm leh;
15tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.
15Sa tengteng a mangthang khawm ding ua, huan mihing leivui a suak nawn ding hi.
16Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.
16Theihsiamna na neih leh, hiai ja in: ka thute aw ngaikhia in.
17Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?
17Mi thudik huaiin vai a hawm ding hia? Huan dik leh hat amah na mohpaih ding hia?
18Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?
18Kumpipa kianga, Na hoih kei chih a kilawm hia? Ahihkeileh miliante kianga, Na gilou uh? Chih.
19O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?
19Mi lalte mi hinna zahtak loua, mi genthei sanga mi hausate limsak zote kianga chih kilawm sem lou ding hia? Amaute tengteng lah a khut nasep ahi ngal ua.
20Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.
20Mitphiat kallouin a si ua jankim lai mahmahin; mite a ling ua a pai mang ua, mihingkhut hilouin mihatte lakmangin a om uhi.
21Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
21A mitte lah mihing lampite tungah a oma, huan a painate tengteng a mu hi.
22Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.
22Thulimlou nasemmite buk theihna ding, khomial a omkei a, sihna limliap leng a om sam kei hi.
23Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.
23Vaihawmna a Pathian maa a pai dingin, mihing a ngaihtuah lailai a kiphamoh ngal keia.
24Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.
24Lamte theihphak vual louhin aman mi hatte a hihjan veka, a mun uah midangte a tungkhia hi.
25Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
25Huaijiakin a nasepte uh a thei hi; janin amau a lumleta, huchiin hihsiatin a om uhi.
26Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
26Midang mitmuh mahmahin mi giloute bangin amau a gawt hi.
27nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
27Amah zuihna akipan a pialkhiak ua, a lampitea a koi mahmah a limsaklouh jiakun:
28Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
28Huchiin genthei kahna a kiang tung dingin a bawl ua, huan gimthuak kahna a ja hi.
29Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
29Amah napau kei leh, huchiin kuan siamlouh a tangsak dia? huan aman a mai a sel leh, huchiin amah kuan a mu thei dia? namte kianga hih hiam, ahihkeileh, mihing kianga hih hiam zong a kibang hi:
30Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
30Huchia pathiantheilou min vai a hawm louha, huchia mite thanga awksak ding kuamah a omlouhna dingin.
31Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
31Kuapeuhin Pathian kiangah, Gawtna ka thuakta, ka gilou nawn kei ding,
32Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
32Ka muh louh nang honsinsak in: gilou ka hih aleh ka hih nawn kei ding, a chi uhia?
33Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
33A thukna na deih bangin a om diam, huchia na nial? Kei hilouin, nang na tel ngeingei ding lah ahi ngala.
34Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:
34Theisiammiten ka kiangah, A hi, a chi ding uh, a honja mi pil chitengin,
35‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.
35Jobin theihna beiin thu a gena, huan a thute pilna bei ahi uh.
36Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.
36Mihaite banga a dawnna thu ah, a tawp chiangin Job tungtang ngaihtuah le uh.Aman lah a khelhna ah helna a behlapa, I lak uah a khut a benga, Pathian kalhin a thute a pungsakta ngala.
37Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą”.
37Aman lah a khelhna ah helna a behlapa, I lak uah a khut a benga, Pathian kalhin a thute a pungsakta ngala.