1Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
1Huchihlaiin Elipha Teman miin a dawnga, hichiin a chi hi:
2“Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?
2Min nang honhoulim pih tum leh na zadah diam? Hizongleh pau louin kua a om thei dia?
3Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.
3Ngaiin, mi tampi na hilhtaa, huan khut hatloute na hihhatta hi.
4Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.
4A puklai mah na thuten a dingsaka, khuk hatloute na kipsak hi.
5Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.
5Himahleh tuin na tungah a hongtunga, na baha; nang a honkhoiha, na buaita.
6Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?
6Pathian an kihtakna na muanna hi lou hia, na lametna na lampite muanhuaina?
7Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?
7Theigigein, ka honngen hi, hoih hina pia, mangthang ngei kua ahia? ahihkeileh koilaiah ahia midik satkhiaka om?
8Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.
8Kei muh danin, thulimlouhna leilette ahi ua, buaina tuha, huaimah atte.
9Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.
9Pathian huin a mangthang ua, huan a hehna mutin himanin a om uhi.
10Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.
10Humpinelkai huham leh, humpinelkai hangsan aw leh, humpinelkai tuailai hate, a kitan ta.
11Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.
11Samat taksap jiakin humpinelkai tek a mangthanga, huan humpinelkai noute a dalhjak ua.
12Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.
12Tuin a gukin thil ka kiang a hongtunga, ka bilin huaia huauna a sangta hi.
13Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,
13Jan mengmuhna akipana ngaihtuahnate ah, mite nakpi taka a ihmut san lai un,
14mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.
14Launa ka tungah a hontunga, linna, huaiin ka guhte tengteng a singa.
15Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.
15Huailaiin ka mai maah kha a paia; ka chimul a ding ta hi.
16Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:
16Ka ding kinkena, himahleh huaia a kilatdan ka theikak theita keia; a lim tuh ka mit maah a oma; daihna a oma, huan aw ka jaa,
17‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?
17Pathian sangin sithei mihing a dik zo ding hia? A Bawlpa sangin mihing siangthou zo ding hia? chiin.
18Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.
18Ngaiin, a sikhate ah muanna akoih keia; huan a angelte haiin a ngoh hi:
19Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamataidulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.
19Tungman ina teng amaute hi diak na un chia, a suangphum leivuia oma, leikha maa chimsia:
20Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.
20Jingsang leh nitak kikalin hihsiatin a om ua: theihlouh hialin khantawnin a mangthang uhi.Amau sunga a puanin-khau uh bohkhiak touh hi lou hia? a si ua, huan pilna tel louin.
21Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.
21Amau sunga a puanin-khau uh bohkhiak touh hi lou hia? a si ua, huan pilna tel louin.