¹“Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?

¹Lei tungah mihing adin kidouna a om kei mo? huan a nite kilohmi nite bang ahi ka hia?

²Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos,

²Lim deih mahmah sikha bangin, a loh lamen kilohmi bangin:

³taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.

³Huaibangin bangmahlou khate nei dinga bawl ka hi, huan kei adingin jan chimhuaite seh ahi hi.

⁴Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros.

⁴Ka lup chiangin, Chikchiangin ka thou dia? ka chi a; himahleh jan a sawt hi; huan khatlam khatlamah ni suah matan kilumlehnain ka dim hi.

⁵Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi.

⁵Ka sa than leh leivui khalin a tuama; ka vun a kimata a puakkham thak hi.

⁶Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.

⁶Ka nite siamganmi khohthei sangin a kin jawa, lametna beia zatbei ahi.

⁷Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.

⁷Aw ka hinna huih ahi chih theigige in: ka mitin hoih a mu nawn kei ding hi.

⁸Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus.

⁸Kei honmu mitin honen thei nawn takei dinga; na mitte ka tugnah a om ding ua, himahleh ka omta kei ding hi.

⁹Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta.

⁹Meipi a mangthanga a omta kei bangin, huchiin kuapeuh Seola pai suk a hongpai tou nawnta kei uhi.

¹⁰Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo.

¹⁰A in ah a kik nawnta kei dinga, a munin amah a thei nawnta kei ding hi.

¹¹Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.

¹¹Huaijiakin ka kam ka khou kei dinga; ka lungsim gimnaah thu ka gen ding; ka kha haksatna ah ka phun ding hi.

¹²Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą?

¹²Tuipi ka hi hia, a hihkeileh tuipiganhinglian, huchia kei na honchin nak?

¹³Kai sakau: ‘Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’,

¹³Ka lupnain honlungmuan dinga, ka tutna nemin ka phunna a jangkhaisak ding, ka chih chiangin;

¹⁴Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais.

¹⁴Huaichiangin mangtein na honlau saka, mengmuhnatein na honmulkimsak hi:

¹⁵Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą.

¹⁵Huchiin ka khain heklup leh sihna a tela, hiai ka guhte sangin.

¹⁶Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos­tuštybė.

¹⁶Ka hinna ka chimtaka; ka hing gige kei ding: honom sak maimai un; ka nite lah bangmahlou ahi ngala.

¹⁷Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį?

¹⁷Mihing bang ahi, amah na hihlet dinga, amah tunga na lungtang na koih dinga.

¹⁸Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini.

¹⁸Jingsang tenga amah na veh dinga, mitphiat chiha amah na ettel ding?

¹⁹Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę?

¹⁹Bangtan vei kei honlehngatsan lou ding na hia, bangtanvei ka chil ka nawmvalh matan honomsak maimai lou ding na hia?

²⁰Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta?

²⁰Na khial hita leng, na tungah bang ka hiha, Aw mite chingpa nang? bangdia nang adia chiamtehna banga konkoih na hia, huchia keimaha dia puakgik ka hih maimah?Huan bangdia ka tatlekna ngaidam loua, ka thulimlohna la mang lou oi? Kei tuin leivuia lum ding ka hi a; kuhkaltakin na honzong dia, himahleh ka omta kei ding.

²¹Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus”.

²¹Huan bangdia ka tatlekna ngaidam loua, ka thulimlohna la mang lou oi? Kei tuin leivuia lum ding ka hi a; kuhkaltakin na honzong dia, himahleh ka omta kei ding.