¹Jobas atsakydamas tarė:

¹Huan Jobin a dawnga, hichiin a chi a:

²“Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?

²Chihtaktakin huchi ahi chih ka thei hi: himahleh Pathian lakah mihing bangchiin a dik thei dia?

³Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

³Amah kisel pih a utlam a hihleh, sang khata khat amah a dawng theikei ding hi.

⁴Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

⁴Amah lungtangin a pila, hatnain a thilhihthei ahi: amah douin kua a kikhauhsakin, a lohchingta a oi?

⁵Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.

⁵Mualte a suana, a theikei ua, heha amaute a lumleh laiin.

⁶Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.

⁶A mun akipanin lei a singa, huan huaia khuamte aling uh.

⁷Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.

⁷Ni thu a piaa, huan a suak kei; aksite a bilhkhum ngiungeu hi.

⁸Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.

⁸Amah kian vante a phalhkhiaa, tuipi kihawt tungah a pai hi.

⁹Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.

⁹Aman Jangkhua, Zuheisuktun leh Siguk leh simlam aksi tamna munte a bawl hi.

¹⁰Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.

¹⁰Aman sui theih vuallouh thil thupite a hiha; ahi, sim zohlouh thillamdangte.

¹¹Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.

¹¹Ngaiin, ka kiangah a paia, amah ka mu kei: a pai lailaia, himahleh amah ka mu kei hi.

¹²Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’

¹²Ngaiin, samat a mana, amah kuan a kham thei dia? Bang hih na hia? kuan a kiangah a chi dia.

¹³Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

¹³Pathianin a hehna a lakik kei ding; Rahab panpihmite amah nuaiah a kun petmah uhi.

¹⁴Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?

¹⁴Bangchipheta tawm jawin amah ka dawngin, amah toh ngaihtuah dingin ka thute ka telkhe dia?

¹⁵Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.

¹⁵Amah, diktatta zongleng, ka dawng kei ding hi; ka gal kiangah thilngetna ka bawl ding.

¹⁶Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.

¹⁶Samta leng la, huan honna dawngta leh; himahleh ka aw a ngaikhia chih ka um kei ding hi.

¹⁷Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;

¹⁷Huihpiin aman a honkitamsaka, a san omlouin ka liamnate a pungsak hi.

¹⁸Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.

¹⁸Ka nak a honphal keia, himahleh thangpaihnain a hondimsak hi.

¹⁹Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?

¹⁹Hatna thu gen leng, ngaiin, Amah a hat hi: huan vaihawmna thu, kuan hun a pe dia?

²⁰Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.

²⁰Diktatta zongleng, ka kamin a honmohpaih hi: hoihkim ta zongleng, hoihlouin a hontelsak ding hi.

²¹Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.

²¹Hoih kim mahleng, ka kilimsak kei; ka hinna ka musit.

²²Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.

²²Khat ahi veka; huaijiakin, Hoihkim leh gilou a hihse tuak, ka chi

²³Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.

²³Jepnain thakhatin hihlum leh, mi hoih thuakna a nuihsan ding hi.

²⁴Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?

²⁴Lei mi gilou khuta piakin a om: huaia vaihawmmite maitangte a tuama; amah ahihkeileh, kua a hita dia?

²⁵Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.

²⁵Tuin ka nite laitaipihmi sangin a kinjaw: a tai mang ua, hoih a mu kei uh.

²⁶Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.

²⁶Long kinte bangin a pai mang uhi: muvanlai samat tunga ngumkiak bangin.

²⁷Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,

²⁷Ka phunna ka mang ngilh dia, ka mel lungkham ka pai dia, ka kipak ding, chi leng.

²⁸tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.

²⁸Ka lungkhamna tengteng ka laua, hoih non sa kei ding chih ka thei hi.

²⁹Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?

²⁹Mohpaihin ka om dia; ahihleh bangdia a thawna semgim ka hia?

³⁰Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,

³⁰Vuk tuiin kisilin, ka khutte huchitakin siangsak ngeitak leng;

³¹Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.

³¹Hinapiin guam sungah na honpai lut thou dia, huan keimah puanten a hon kih ding uh.

³²Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.

³²Kei bangin, amah lah mihing ahi keia, amah ka dawn theihna dingin, vaihawmnaa ka hoh khawm theihna ding un.

³³Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.

³³Ka kikal uah kou gel honmat theihna dingin, thulaigenmi a om kei hi.

³⁴O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

³⁴Kei akipanin achiang la meng henla a kihtakhuainain kei honlausak kei hen:Huaichiangin thu ka gen dia, amah ka lau kei ding: keimah ah lah huchibang ka hi ngal kei a.

³⁵Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.

³⁵Huaichiangin thu ka gen dia, amah ka lau kei ding: keimah ah lah huchibang ka hi ngal kei a.