¹Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:

¹Massa mi Jakeh tapa Agur thute: Huai miin Ithiel kiangah, Ithiel leh Ukal kiangah:

²“Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.

²Chihtaktakin kuamah sangin ka hai jawa, mihing theihsiamna ka neikei:

³Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.

³Pilna ka sin naikeia, Mi siangthou theihna leng ka neikei, a chi.

⁴Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

⁴Van ah kua a kahtoutain a hongkum suka? A khuttun sungah kuan huih a lakhawmtaa? a puansilhin kuan tuite a tuna? Lei tawpna tengteng kuan a hihkiptaa? a min banga hia. huan a tapa min bang ahia, na theih leh?

⁵Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

⁵Pathian thu chiteng ettel ahi: amaha muangte adingin lum ahi.

⁶Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.

⁶A thute ah behlap ken, a honsal dia, juautheia muhin na om kha ding hi.

⁷Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.

⁷Thil nih ka hon ngen: ka sih main huaite honkitheihmoh-bawl ken:

⁸Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

⁸Bangmahlou leh juau keia kipan gamlapi ah suan in: Gentheihna hiam hauhsaknate hiam hon pe ken: kei a kiphamoh anin hon vak in.

⁹kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

⁹Huchilouinjaw ka khamin, nang kon kitheihmawhbawlin, TOUPA kua ahia? Ka chi kha ding hi. Ahihkeileh, ka gentheiin, ka guin, ka pathian min thanghuaitakin ka bawl kha ding hi.

¹⁰Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.

¹⁰A pu kiangah sikha gense ken, huchilouinjaw nang a honhamsiat dia, mohtansakin na om ding.

¹¹Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

¹¹A pa uh hamsiat suan khat a oma, a nu uh vualjawl lou.

¹²Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

¹²Amau mittea siangthou suan khat a oma, ahi alah a nitna ua kipan silsiang louh ahi uh.

¹³Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.

¹³Suan khat aoma, Aw a mitte uh sanghah hina e: huan a mitkhu vunte sansakin a om hi.

¹⁴Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.

¹⁴A hate uh namsau bang, leh a hate uh temta bang suan khat a om uh, lei akipan migenthei leh, tasamte mite laka kipana nekbeina dingin.

¹⁵Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.

¹⁵Votin tanu nih a neia, honpia in, honpia in, chiin kikou ua. Thil thum lungkimsak theih ngeilouh a om uh, ahi, li, Hun e. chi lou:

¹⁶Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis­ji nesako: ‘Užtenka!’

¹⁶Han; leh sul hut; lei tuia hihlungkima om lou; huan mei, hun e chi lou.

¹⁷Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

¹⁷Mit a pa nuihsan leh, a nu thuman musit, guam vaakten a tawm ding ua, muvanlai nouten a ne ding uh.

¹⁸Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:

¹⁸Thil thum kei adingin lamdang lua a om ua, ahi, ka theih louh li:

¹⁹erelio kelias padangėje, gyvatės­ant uolos, laivo­jūroje ir vyro kelias su mergaite.

¹⁹Huihkhuaa muvanlai lampi; suangpi tunga gulpi lampi; tuipi laka long lampi leh pasal nungak toh a lampi.

²⁰Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.

²⁰Huaimah bangin angkawmhat numei lampi ahi; a nea, zapiin a kamkaa, Gitlouhna ka hih kei, achi hi.

²¹Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:

²¹Thil thum jiakin lei a linga, huan thil li a puak zohlouh jiakin;

²²tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,

²²Sikha kumpipa honghih lai leh mihai an kham lai;

²³bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.

²³Numei huathuaitakin pasal a neiha, sikha nungakin a pi a luahin.

²⁴Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:

²⁴Lei tungah aneu thil li a om ua himahleh apil mahmah uh:

²⁵skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;

²⁵Miksite hatlou mite ahi ua, himahleh nipi laiin a nek ding uh a sutuah ua;

²⁶triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;

²⁶Kawlsajawte hatlou pawl tak ahi ua, himahleh suangpi hengte ah a in uh a bawl uhi:

²⁷skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;

²⁷Khaukhupten kumpipa a neikei ua, himahleh a honhonin a vekun kilemin a pai uh;

²⁸voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.

²⁸Inhikte na khuta na tawi theih ahi ua; himahleh kumpipate inpite ah a teng uh.

²⁹Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:

²⁹A paichiang ua thupi thil thum a om ua, ahi, apai chiangua thupi, li:

³⁰liūtas­stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;

³⁰Humpinelkai, gamsa laklaka hatpenpen, bangmah ma ah a kihei mang kei hi;

³¹kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.

³¹Kidouna-sakol; keltal leng; huan kumpipa, a mite maa pai,

³²Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

³²Na kiletsaka haitaka na gamtat leh, ahihkeileh ngaihtuahna gilou na neih leh, na kam tungah na khut koih in,Nawitui peiin mokhon a omsaka, nak hekin sisan a suahkhe sak: huchimahbangin thangpaihna paisuakin kilaina a omsak hi.

³³Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.

³³Nawitui peiin mokhon a omsaka, nak hekin sisan a suahkhe sak: huchimahbangin thangpaihna paisuakin kilaina a omsak hi.