¹Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.

¹Ka tapa, ka thute kemin, na kiangah ka thupiakte khol khawm in;

²Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.

²Ka thupiakte kem inla hing in; huan ka dan na mit tang bangin

³Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.

³Na khutzungte tungah vial inla; na lungtang suangpek tungah gelh in.

⁴Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą­artimiausiu savo draugu,

⁴Pilna kiangah, ka sanggamnu na hi, chiin la, huan theihsiamna na tanaunu chiin:

⁵kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.

⁵Numei lamdang akipan nang a honkep theihna ding un, a thutea maitangphatnu mikhual akipan.

⁶Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,

⁶Ka in tohlet ah ka tohletkhakna ah ka en paisuaka;

⁷mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

⁷Huan mi mawlte lakah ka ena, tuailaite lakah ka theikaka, tangval theihsiamna beipa,

⁸Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.

⁸A omnaning china kongzinga paisuaka, a in lam juana pai jelpa;

⁹Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,

⁹Khomuiin, ni nitaklamin, jan mial bibek leh khomial ah.

¹⁰jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

¹⁰Huan, ngaiin, numei khat, kijuak puansilh silh, lungtang kivain a nakituahpiha.

¹¹Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;

¹¹Amah ahi lawlawa, a tum tuntuna; a khe a in ah a om gige kei:

¹²tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

¹²Konhzinga om ton a oma, mun liantea a om ton a oma, ning chiteng a buk jel hi.

¹³Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:

¹³Huchiin aman a manta, amah a tawpta, huan zummoh maitang tohin a kiangah:

¹⁴“Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.

¹⁴Lemna kithoihnate ka kiangah a om; tuiin ka thuchiamte ka peta hi,

¹⁵Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.

¹⁵Huaijiakin nang tuak dingin ka hongpai khiaa, na mel thanuamtaka zong dingin, ka honmuta hi,

¹⁶Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,

¹⁶Ka tutna nuam pialkhang phah ze hoihtea zep, ka phah khinta, Aigupta khau puan gialte toh.

¹⁷iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.

¹⁷Ka lupna murra, aloe, leh sinamonin ka namtui sakta.

¹⁸Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;

¹⁸Hongpai in, jingsang matan I itna dimset I la ding; itnain I kilungmuan tuah ding.

¹⁹nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.

¹⁹Ka pasal lah in ah a om ngal keia, khual gamla ah a zin hi:

²⁰Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną”.

²⁰Sum ip a kitawia; kha a lik chiangin in ah a hongpai ding, a chi a.

²¹Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.

²¹A thugen siamnain amah a kipe sakta, a muka maitangphatnatein amah a sawlmang ta hi.

²²Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

²²Amah a jui paha, goh dinga bawngtal a pai bangin, hiam mihai bawlhoihna dia sikkhau khihmi bangin;

²³kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

²³Thalin a sin a kap pailet tan; tang lama vasa a kintat bangin, huan huai tuh a hinna gun a hih a theikei hi.

²⁴Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

²⁴Tuin, ka tapate, huaijiakin honngaikhia un, ka kama thute limsak un.

²⁵Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.

²⁵Na lungtang amah lampi lam ah awn kei henla, lampite lamah pai mang kei hen.

²⁶Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.

²⁶Amah lah tampi liamsain a pailumlettaa: ahi, a thahsate mi hat tampi ahi uh.A in Seol zotna lampi ahi, sihna dantante juana suk pai.

²⁷Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

²⁷A in Seol zotna lampi ahi, sihna dantante juana suk pai.