¹Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.

¹Ka hinna aw, TOUPA tuh phatin, TOUPA ka Pathian aw, nang na thupi mahmaha; pahtawinain leh thupinain na kithuam hi.

²Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

²Nang vak tuh puan bangin na silha; vante puanintung bangin na kai palha;

³Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

³Aman a dantan sunggil kalvaite tuite khawngah a khunga; meipi tuh kangtalaiin a bawla; huih kha tungah a vak hi:

⁴Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.

⁴A angelten tuh huihina suaksaka; a nasemte tuh meikuang juajuain a suaksak hi.

⁵Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.

⁵Leitung kingaknate tuh na phuma, khantawna lin louhna dingin.

⁶Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.

⁶Nang leilung tuh thukpi puan bangin na silhsaka; tuite tang tungah tekhawng a om pheuphou hi.

⁷Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.

⁷Na taihilhna jiakin a taimanga; na van-ging husa jiakina paimang pahta a;

⁸Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.

⁸Tang khawngah a pai tou a, guam ah tekhawng a pai suka, amah dia mun na bawlsakna lamah.

⁹Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

⁹A kan louh dingin gi na khunga, lei tup mang dinga a kiknawn tak louhna dingin.

¹⁰Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.

¹⁰Aman guam ahte khawng luinakte a sawl khiaa; tangkal khawngah a luang hi.

¹¹Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.

¹¹Huaiten tuh gamsa khempeuh kiangah dawnding a pia ua; Gam sabengtungten a dangtak uh a hihdai uhi.

¹²Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.

¹²A dung uah tungleng vasaten omna a nei ua, singbawk lak khawngah a ham uhi.

¹³Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.

¹³Aman a dantan tungnung akipanin tangte tuiin a vaka: lei tuh na thilhih gahtein a vaka: lei tuh na thilhih gahtein a tai uhi.

¹⁴Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų

¹⁴Loupa gante adingin a pousaka, haichi tuh mihing zatdin a pousak hi: lei akipan nekding pawtsak theihna dingin:

¹⁵ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.

¹⁵Mihing lungtang kipahsakna uain toh, a mai kilawmsakna ding thau toh, mihing lungtang hihhatna tanghou toh.

¹⁶Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.

¹⁶TOUPA singte tuh a taisak hi; Lebanon tanga sidar sing a suante mah.

¹⁷Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.

¹⁷Huaiah vasaten bu a sep ua: vaiva bel meilah singte a in ahi.

¹⁸Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia.

¹⁸Tang sangte sathak ading ahi a; suangpite zusapi adingin kihumbitna ahi.

¹⁹Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

¹⁹Aman kha hunbi theihna dingin a sepa: niin tum hun theigige hi.

²⁰Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.

²⁰Nang mial na bawla, jan a honghi jel hi, huai hunin gamnuaia sa khempeuhte a ta khia uhi.

²¹Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

²¹Humpinelkai hatlaiten a sa mat ding uh, humham khumin, Pathian kiang akipan a nekding uh a zong uhi.

²²Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.

²²Ni suaka, a pai mang uh, a omna khuk chiat uah a lum jel uhi.

²³Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.

²³Mihing tuh na semin apawta, nitaklam tanin a semgim hi.

²⁴Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

²⁴TOUPA aw, na thilhihte tam hina tele! Pilnain na bawl vek ahi; leilung na hauhsaknain a dim hi.

²⁵Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.

²⁵Pamah tuipi a oma, thupi, lianpi tak, huaiah thil bokvaka pai sim zohlouh a oma, sa neu leh sa liante.

²⁶Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.

²⁶Huailaiah meilong liante a pai uh; huailaiah ole a om, a sunga mawl dinga na bawl ngei.

²⁷Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

²⁷Huai tengtengin a honngak chiat ua, a huntaka a ann uh na piak jelna dingin.

²⁸Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.

²⁸A kiang ua na piak peuhmah a tawm ua; na khut ua jaka, hoihnain a tai jel uhi.

²⁹Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

²⁹Na mai na sela, a lungjing ua, a hatna uh na laksaka, a si ua, amau leivui ah a kik nawn uhi.

³⁰Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.

³⁰Na kha na sawl khiaa, siamin a om jel uhi; leitung leng na bawl thak nawn jel hi.

³¹Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.

³¹TOUPA thupina tuh khantawin om henla; TOUPA tuh a nasepah nuam hen:

³²Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.

³²Aman lei a ena, a ling nak; tangte a khoiha, a khu khe nak hi.

³³Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.

³³Ka damsung tengin TOUPA pahtawiin la ka sa dinga: ka hinlai tengin ka Pathian phatin la ka sa ding hi.

³⁴Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

³⁴Ka ngaihtuahna tuh amaha dingin khumtak hi hen: kei tuh TOUPA ah ka nuam ding hi.Mi khialte lei akipanin hihmanin om uhenla, mi gilou-saloute om nawnta kei uhen! Ka hinna aw, TOUPA phatin! TOUPA tuh phat un!

³⁵Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!

³⁵Mi khialte lei akipanin hihmanin om uhenla, mi gilou-saloute om nawnta kei uhen! Ka hinna aw, TOUPA phatin! TOUPA tuh phat un!