¹Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

¹Pathian, Pathian mahmah, Toupan thu a gena, leitung ni suahna lam akipana a tumna lam tanin a samta hi.

²Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.

²Kilawm kim dimdema, Zion akipan in Pathian tuh a vak kheta hi.

³Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.

³I Pathian tuh a hong dinga, a dai nilouh kei ding: amah ma ah mei a kang juajua dinga, a kimah huihpi thupi a nung ding hi.

⁴Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:

⁴A mite vai a hawm theihna ding intunglam vante leh lei a sam ding.

⁵“Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką”.

⁵Ka mi siangthoute ka kiangah honpi khawm unla, kithoiha thukhungte ngei, chiin.

⁶Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.

⁶Huchiin, vanten a diktatna a tangkoupih ding ua, amah Pathian ngei tuh vaihawmpa ahi ngala. Selah.

⁷“Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!

⁷Ka mite aw, ngaikhia unla, thu ka gen ding hi; Israel aw, ngaikhia in, ka honhilhchian sak ding hi: kei Pathian, na Pathian ngeingei ka hi.

⁸Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai.

⁸Na kithoihnate jiakin ka hontai kei ding; na halmang thillatte ka maah a om gige ngala.

⁹Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.

⁹Na in a kipan bawngtal himhim ka lakhe kei dinga, na ganhuang akipan keltalte leng ka la khe sam kei ding hi.

¹⁰Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.

¹⁰Gam nuaia sa chiteng kei a ahi ngala, tang sang khat tung a gan omte leng.

¹¹Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.

¹¹Tanga vasa tengteng ka thei veka: gamsate leng keia ahi.

¹²Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

¹²Gilkial mahleng kon hilh kei ding: leilung leh a sunga thil om tengteng keia ahi ngala.

¹³Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?

¹³Bawngtal sa ka nein kel sisan ka dawn dia hiam!

¹⁴Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.

¹⁴Pathian kiangah kipahthugen kithoihna tuh lan jaw inla; na thuchiam leng Tungnungpen lakah tangtun in.

¹⁵Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”.

¹⁵Huan, mangbat ni in honsam lechin, kon humbit dinga, huan nang nonpahtawi ding hi, a chi a.

¹⁶O nedorėliui Dievas sako: “Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?

¹⁶Migilou-salou kiangah bel, Pathianin, Ka thuseh bangchidana na kama lou na hia!

¹⁷Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.

¹⁷Thuhilhna na hua a, ka thute na nunglamah na pai jel ngala.

¹⁸Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

¹⁸Guta na muh in phaje na sakpih a, angkawmpate na koppih gige behlap hi.

¹⁹Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.

¹⁹Na kam tuh gilou kiangah na pia a. Na leiin khemna a bawl gige hi.

²⁰Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.

²⁰Tu kawmin na unau na kalha; nangmah nute tapa ngeingei na hek nak hi.

²¹Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.

²¹Huai thil tuh na hiha, himahleh ka dai nilouha; huchiin nangmah bang geihin non gingta hi: himahleh ka hon taia, na mitmuhin kizom jelin ka hihlang ding hi.

²²Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

²²Nou Pathian mangngilhte aw, hiai ngaihtuah dih ua! Huchilou injaw ka honbot nen kha ding hi, noumau honhumbit ding himhim lah a om dek ngal keia.Kuapeuh kipahthugen kithoihna lanin a hon pahtawi jel hi, huan a omdan kem hoih kiangah Pathian hotdamna ka ensak ding hi, a chi a.

²³Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą”.

²³Kuapeuh kipahthugen kithoihna lanin a hon pahtawi jel hi, huan a omdan kem hoih kiangah Pathian hotdamna ka ensak ding hi, a chi a.