¹Jobas tęsė savo palyginimą:

¹Zvino Jobho akapfuurazve namashoko ake, akati,

²“O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo.

²Haiwa, dai ndaiita hangu sapamwedzi yakare, Sapamazuva andairindwa naMwari;

³Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,

³Panguva iyo mwenje wake waivhenekera pamusoro wangu, Ndaifamba ndichivhenekerwa parima nechiedza chake;

⁴kai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės.

⁴Sezvandakanga ndakaita pamazuva okusimba kwangu, Panguva iyo hushamwari hwaMwari huchiri patende rangu;

⁵Kai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs,

⁵Panguva iyo waMasimbaose achiri neni, Navana vangu vachakandipoteredza;

⁶kai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes.

⁶Panguva iyo pandaitsika paisukwa nomukaka wakafa, Uye dombo raindidururira nzizi dzamafuta!

⁷Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą,

⁷Panguva yandaibuda kusuwo reguta, Panguva yandaigadzira chigaro changu padare,

⁸jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo,

⁸Majaya akati achindiona aivanda, Navatana vaisimuka vakaramba vamire;

⁹kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas.

⁹Machinda ainyarara pakutaura kwawo, Aifumbira miromo yawo;

¹⁰Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.

¹⁰manzwi avakuru ainyarara, Ndimi dzavo dzainamatira mumikamwa yavo.

¹¹Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė,

¹¹nekuti nzeve yakati ichindinzwa, ndokundiropafadza; Ziso rakati richindiona, ndokundipupurira zvakanaka.

¹²nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.

¹²Nekuti ndairwira varombo vaichema, Nenhererawo, nowaishaiwa mubatsiri.

¹³To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.

¹³Ropafadzo yowotandadza yakawira pamusoro pangu, uye ndakaita moyo wechirikadzi uimbe nomufaro.

¹⁴Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai.

¹⁴Ini ndaifuka kururama, naiko kwaindifukidza; Kururama kwangu kwaiva senguvo nekorona.

¹⁵Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.

¹⁵Ndaiva meso amapofu, Netsoka dzemhetamakumbo.

¹⁶Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.

¹⁶Ndaiva baba vavaishaiwa; Ndainzvera mhaka yowandakanga ndisingazivi.

¹⁷Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.

¹⁷Ndaivhuna meno avasina kururama, Nokubvuta chaakanga auraya mumeno ake.

¹⁸Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.

¹⁸Panguva iyo ndakati, Ndichafira mudendere rangu, Ndichawanza mazuva angu aite sejecha,

¹⁹Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.

¹⁹Mudzi wangu wakatandavarira kusvikira kumvura, Dova rinovata usiku hwose padavi rangu.

²⁰Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.

²⁰Kukudzwa kwangu kunoramba kuri kutsva, Uta hwangu hunoramba uchivandudzwa muruoko rwangu.

²¹Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.

²¹Vanhu vainditeerera nokundimirira, Vainyarara kana ndichivaraira.

²²Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų.

²²Havazaitaurazve kana ini ndareva mashoko angu; Kutaura kwangu kwakadonhera pamusoro pavo.

²³Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų.

²³Vaindimirira somunhu anomirira mvura; Vaishamisa miromo yavo sevanoshamira mvura yokupedzisira.

²⁴Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo.

²⁴Ndaivasekerera kana vasingatsungi; Havana kudzima chiedza chechiso changu.

²⁵Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas”.

²⁵Ndaivasanangurira nzira yavo, ndikagara sashe wavo, Ndaigara samambo pahondo, Somunhu anonyaradza vanochema.