¹“Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.

¹Ndakaita sungano nameso angu, Zvino ndingatarira musikana seiko?

²Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?

²nekuti mugove waMwari unobva kumusoro ndeweiko, Nemhaka yowaMasimbaose inobva kudenga ndeyeiko?

³Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?

³Ko haizi njodzi kuna vasina kururama here, Nokuparadzwa kuna vaiti vezvakaipa here?

⁴Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.

⁴Ko iye haaoni nzira dzangu, Nokuverenga nhambwe dzangu dzose here?

⁵Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?

⁵Kana ndichinge ndafamba nenzira isina maturo, Norutsoka rwangu rwamhanyira zvinonyengera;

⁶Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.

⁶(Ngandiidzwe pachiyero chakarurama, Kuti Mwari azive kusanyengera kwangu;)

⁷Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,

⁷Kana kutsika kwangu kuchinge kwatsauka panzira, Nomoyo wangu ukatevera meso angu, Kana gwapa richinge ranamatira pamaoko angu;

⁸tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.

⁸Ipapo ini ndidzvare hangu, asi mumwe ngaadye; Zvibereko zvomunda wangu ngazvidzurwe.

⁹Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,

⁹Kana moyo wangu uchinge wanyengerwa nomukadzi, kana ndavandira pamukova wowandaigara naye;

¹⁰tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.

¹⁰Ipapo mukadzi wangu ngaakuyire mumwe, Navamwe ngavakotamire pamusoro pake.

¹¹Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;

¹¹nekuti chinhu icho chivi chakashata, Zvirokwazvo, chinhu chakaipa chinofanira kurohwa navatongi.

¹²tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.

¹²nekuti ndiwo moto unopedza kusvikira pakuparadza, Ungadzura zvibereko zvangu zvose.

¹³Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,

¹³Kana ndichinge ndazvidza mhaka yomuranda wangu kana murandakadzi wangu, Panguva yavakaita nharo neni;

¹⁴tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?

¹⁴Ndichaiteiko kana Mwari akasimuka? Kana akandivinga, ndingapindurei kwaari?

¹⁵Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

¹⁵Akandiita mudumbu ramai haazi iye akamuitawo here? Ko haazi mumwe akatiumba isu tose mudumbu ramai here?

¹⁶Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

¹⁶Kana ndichinge ndanyima varombo zvavakakumbira, Kana kushaisa meso echirikadzi;

¹⁷Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?

¹⁷Kana ndichinge ndadya chimedu changu ndiri ndoga, Nherera ikasadyawo;

¹⁸Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.

¹⁸(Kwete, kubva paujaya hwangu yakakurira kwandiri ndikaita sababa vayo, Ndaiva muperekedzi wayo kubva padumbu ramai vangu;)

¹⁹Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?

¹⁹Kana ndichinge ndaona munhu achiparara nokushaiwa nguvo, Kana anoshaiwa asina chokufuka;

²⁰Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

²⁰Kana chiuno chake chisina kundivonga, Kana asina kudziyirwa nemvere dzamakwai angu;

²¹Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,

²¹Kana ndichinge ndasimudzira nherera ruoko rwangu, nekuti ndakaona kuti ndichabatsirwa pasuwo;

²²tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.

²²Ipapo fudzi rangu ngaribve pabendekete, Ruoko rwangu ngaruvhunike papfupa.

²³Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

²³nekuti njodzi inobva kuna Mwari yakandityisa, Ndakakoniwa kuita chinhu nokuda koumambo hwake.

²⁴Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?

²⁴Kana ndichinge ndavimba nendarama ikava tariro yangu Ndikati kundarama yakaisvonaka, Ndinovimba newe.

²⁵Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?

²⁵Kana ndichinge ndakafara nekuti fuma yangu yakanga yawanda, Uye nekuti ruoko rwangu rwakanga rwawana zvizhinji;

²⁶Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,

²⁶Kana ndichinge ndatarisa zuva parinohwinya, Kana mwedzi uchifamba wakachena;

²⁷mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?

²⁷moyo wangu ukanyengerwa pakavanda, Muromo wangu ukatsvoda ruoko rwangu;

²⁸Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.

²⁸Nechinhu ichowo chaiva chaipa chinofanira kurohwa navatongi; nekuti ndinenge ndaramba Mwari ari kumusoro.

²⁹Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?

²⁹Kana ndichinge ndafarira kuparadzwa komuvengi wangu, Kana kuzvikudza panguva yaakavingwa nezvakaipa;

³⁰Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.

³⁰(Zvirokwazvo handina kutendera muromo wangu kutadza, Ndichikumbira nokupanjira kuti afe;)

³¹Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’

³¹Kana vanhu vetende rangu vasina kutaura, vachiti, Ndianiko angawana munhu usina kugutiswa nenyama yake?

³²Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.

³²Mweni haana kuvata vusiku panzira dzomumusha; Asi ndaizarurira mufambi mikova yangu;

³³Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;

³³dai ndaifukidza kudarika kwangu saAdhamu, Ndichivanza zvakaipa zvangu pachipfuva changu;

³⁴nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.

³⁴Zvandaitya vanhu vazhinji, Ndikavhunduswa nokushorwa namapoka avanhu, Ndikanyarara, ndikasabuda pamukova,

³⁵O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

³⁵Haiwa, dai ndaiva nomunhu anondinzwa! (Tarirai, ndicho chivoneso changu, waMasimbaose ngaandipindure;) dai ndaiva norugwaro rwakanyorwa nomudzivisi wangu!

³⁶Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.

³⁶Zvirokwazvo, ndairutakura pafudzi rangu; Ndairudzika pamusoro wangu sekorona.

³⁷Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

³⁷Ndaimududzira kuwanda kwenhambwe dzangu; Ndaiswedera kwaari somuchinda.

³⁸Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,

³⁸Kana munda wangu ukadanidzira kwandiri, uchindipa mhosva, Nemihoronga yawo ikachema yose;

³⁹jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,

³⁹Kana ndichinge ndadya zvibereko zvawo ndisina kutenga, Kana ndichinge ndarashisa varidzi vawo upenyu hwavo;

⁴⁰tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.

⁴⁰Ipapo hutumbambeva ngahumerepo panzvimbo yezviyo, Nesora panzvimbo yebhari. Mashoko aJobho apera.