1“Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?
1Hakuna kufondoka kumunhu panyika here? Mazuva ake haana kufanana namazuva omubatiri here?
2Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos,
2Somuranda anoshuva mumvuri, Nomubatiri anotarira mubairo wake;
3taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.
3Saizvozvo ini ndakapiwa mwedzi isina maturo, Ndakatarirwa usiku bwenjodzi.
4Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros.
4Kana ndovata, ndinoti, Ndichamuka rinhiko? Asi usiku hwakareba; Ndinoramba ndichishanduka-shanduka kusvikira koedza.
5Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi.
5Nyama yangu yakafukidzwa nehonye namavhinga evhu., Ganda rangu rinofunuka, richiputika hurwa.
6Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.
6Mazuva angu anokunda chirukiso chomuruki pakukurumidza, Anopera ndisine tariro.
7Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.
7Rangarirai henyu kuti upenyu hwangu imhepo hayo; Ziso rangu harichazooni zvakanaka.
8Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus.
8Ziso romunhu unondiona harichazonditaririzve; Meso ako achanditarira, asi handichazovepo.
9Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta.
9Sokupera kwegore nokunyangarika kwaro, Saizvozvo munhu, anoburukira kuSheori, haangazokwirizve.
10Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo.
10Haangazodzokeri kumba kwake, Nenzvimbo yake haingazomuzivi
11Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.
11Saka handinganyarari nomuromo wangu; Ndichataura pakutambudzika komweya wangu; Ndichanyunyuta neshungu dzangu dzomoyo.
12Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą?
12Ndiri gungwa kanhi, kana zimhuka regungwa, Zvamunoisa vanondirindira?
13Kai sakau: ‘Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’,
13Kana ndikati, nhovo yangu ichandinyaradza, Mubhedha wangu uchazorodza kunyunyuta
14Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais.
14Ipapo mondivhundusa nokurota hope, Mondityisa nezvandinoona;
15Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą.
15Naizvozvo moyo wangu unotsaura kudzipwa,Nokufa kupfuura mafupa angu awa.
16Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienostuštybė.
16Ndinosema upenyu hwangu; handidi kurarama nokusingaperi; Ndiregei; nekuti mazuva angu akafanana nokufema.
17Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį?
17Munhu chinyiko, zvamunomukudza, Nokumuda nomoyo wenyu wose,
18Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini.
18Zvamunomushanyira mangwanani ose Nokumuidza nguva dzose?
19Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę?
19Mucharega rinhiko kundicherekedza, Nokundirega kusvikira ndamedza mate angu?
20Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta?
20Kana ndichinge ndatadza, ndingakuiteiko imi, mucherekedzi wavanhu? Makandiitireiko chinhu chamunovavarira, Kuti lni ndizviremekedze.
21Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus”.
21Munoregereiko kukangamwira kudarika kwangu, nokubvisa kutadza kwangu? Nekuti zvino ndichavata pasi muguruva; Muchanditsvaka zvikuru, asi handichazovepo.