¹Jobas atsakydamas tarė:

¹Ipapo Jobho akapindura, akati,

²“Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?

²Zvirokwazvo ndinoziva kuti ndizvo. Nekuti munhu angava akarurama pamberi paMwari seiko?

³Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

³Kana iye akada kuita nharo naye, Haangagoni kumupindura shoko rimwe pamashoko ane zviuru.

⁴Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

⁴Iye anomoyo wakangwara, une simba guru; Ndianiko akamuomesera moyo wake, akazofara?

⁵Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.

⁵Iye anobvisa makomo, iwo asingazvizivi, Kana achiashandura pakutsamwa kwake.

⁶Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.

⁶Iye anozunungusa nyika ikabva panzvimbo yayo, Mbiru dzayo dzinodengenyeka.

⁷Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.

⁷Iye anoraira zuva, rikarega kubuda; Iye anodzitira nyeredzi.

⁸Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.

⁸Iye oga anotatamura denga, Anotsika pamusoro pamafungu

⁹Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.

⁹Iye anoita nyeredzi dzeAkituro, nedzeOrinoni, nedzeChimutanhatu, Namakamuri enyasi.

¹⁰Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.

¹⁰Iye anoita zvinhu zvikuru zvisinganzverwi, Izvo zvinhu zvinoshamisa, zvisingagoni kuverengwa.

¹¹Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.

¹¹Tarira, anopfuura pedo neni, ndisingamuoni; Anopfuurawo hake, asi handimuoni.

¹²Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’

¹²Tarira, anotora hake, ndiani angamudzivisa? Ndiani angati kwaari, Unoiteiko?

¹³Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

¹³Mwari haangadzori kutsamwa kwake; Vabatsiri vaRahabhi vakakotamira pasi pake.

¹⁴Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?

¹⁴Ko zvino ini ndichamupindura seiko, Nditsaure mashoko angu ndiite nharo naye?

¹⁵Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.

¹⁵Kunyange ndaiva akarurama handizaimupindura; Ndaikumbira nyasha kumutongi wangu.

¹⁶Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.

¹⁶Kana ndichinge ndadana, akandipindura, Kunyange zvakadaro handizaitenda kuti akanzwa inzwi rangu.

¹⁷Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;

¹⁷Nekuti anondiputsa nedutu remhepo, Anowanza mavanga angu ndisine mhosva hangu.

¹⁸Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.

¹⁸Handitenderi kutema mweya wangu, Asi anondizadza nezvinovava.

¹⁹Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?

¹⁹Kana riri simba guru, tarira, iye anaro! Kana iri mhosva inotongwa, ndiani achanditarira nguva?

²⁰Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.

²⁰Kunyange ndaiva akarurama hangu, muromo wangu umene uchandipa mhaka; Kunyange ndaiva akakwana, iye aiti handina kururama.

²¹Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.

²¹Ndakakwana hangu, handizvirangariri; Ndinozvidza upenyu hwangu.

²²Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.

²²Zvose zvakafanana hazvo; saka ndinoti, Iye anoparadza vakarurama navakaipa vose.

²³Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.

²³Kana nyatwa ichinge yauraya nokukurumidza, Iye achaseka njodzi yavasina mhosva.

²⁴Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?

²⁴Nyika yakaiswa mumaoko avakaipa; Iye anofukidza meso avatongi vayo; Kana asiri iye, zvino ndianiko?

²⁵Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.

²⁵Zvino mazuva angu anokurumidza kupfuura mumhanyi; Anotiza asina kuona zvakanaka.

²⁶Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.

²⁶Apfuura sezvikepe zvinomhanyisa; Segondo rinokurumidzira chiurawa.

²⁷Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,

²⁷Kana ndikati, Ndichakangamwa kunyunyuta kwangu, Ndicharega chiso changu chinopunyaira, ndifare hangu.

²⁸tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.

²⁸Ndinotya njodzi dzangu dzose, Ndinoziva kuti hamungati handine mhosva.

²⁹Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?

²⁹Ndichapiwa mhosva; Zvino ndinotamburireiko zvisina maturo?

³⁰Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,

³⁰Kana ndikangura nemvura yechando, Ndikachenesa maoko angu kwazvo;

³¹Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.

³¹Kunyange zvakadaro imwi mungandinyudza mumatope, Nenguvo dzangu dzichandisema.

³²Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.

³²Nekuti iye haazi munhu akafanana neni, kuti ndimupindure, Kuti tikwirirane pakutonga.

³³Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.

³³Hakuna mununuri pakati pedu, Ungatibata tose noruoko rwake.

³⁴O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

³⁴Ngaabvise shamhu yake kwandiri, hasha dzake dzirege kundityisa;

³⁵Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.

³⁵Ipapo ndaitaura, ndisingamutyi, nekuti handizakadaro hangu.