¹Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

¹Mwanakomana wangu, teerera uchenjeri hwangu; Rerekera nzeve yako inzwe njere dzangu;

²kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

²Kuti ugare wakabata kungwara, Nemiromo yako ichengete zivo.

³Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

³nekuti miromo yomukadzi wokumwe inodonha huchi; Muromo wake unotedza kupfuura mafuta;

⁴Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

⁴Asi pakupedzisira unovava segavakava; Unopinza somunondo une nhivi mbiri dzinocheka.

⁵Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

⁵Tsoka dzake dzinoburukira kurufu; Nhambwe dzake dzinovavarira kuhwiro;

⁶Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

⁶Gwara roupenyu, rakati chechetere, haariwani, Nzira dzake dzinotsauka, iye asingazvizivi.

⁷Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

⁷Saka imi, vanakomana vangu, nditeererei; Regai kutsauka pamashoko omuromo wangu.

⁸Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

⁸Nzira yako ngaive kure naye, Usaswedera pamukova weimba yake.

⁹kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

⁹Kuti urege kupa vamwe kunaka kohujaya hwako, Namakore ako kuno anomoyo mukukutu;

¹⁰kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

¹⁰Kuti vatorwa varege kugutswa nefuma yako, Nezvibereko zvokutambura kwako zviende kumba komweni.

¹¹ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

¹¹Iwe ugochema pakupedzisira kwako, Kana nyama yako nomuviri wako zvaparadzwa,

¹²ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

¹²Uchiti, Ndakavengereiko kurairirwa, moyo wangu wakashorerei kurairwa?

¹³neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

¹³Ndakaregereiko kuteerera inzwi ravadzidzisi vangu, Nokusarerekera nzeve yangu kuna vaindiraira?

¹⁴Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury”.

¹⁴Ndakanga ndapinda pane zvakaipa zvose, Pakati pechaunga neungano.

¹⁵Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

¹⁵Imwa mvura padziva rako chairo, Nemvura inoyerera patsime rako chairo.

¹⁶Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

¹⁶Ko matsime ako anofanira kuparadzirwa here, Nzizi dzemvura dziyerere munzira dzomumusha here?

¹⁷Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

¹⁷Ngazvive zvako woga, Zvisava zvavatorwa pamwechete newe.

¹⁸Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

¹⁸Tsime rako ngariropafadzwe; Ufarire mukadzi wohujaya hwako.

¹⁹Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

¹⁹Sehadzi yenondo yakanaka, nehadzi yengururu inofadza; Mazamu ake ngaakufadze nguva dzose; Ugare uchigutiswa norudo rwake.

²⁰Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

²⁰nekuti iwe, mwanakomana wangu, uchagutsirweiko nomukadzi wokumwe, Uchambundikireiko chipfuva chomweni?

²¹Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

²¹nekuti nzira dzomunhu dziri pamberi paJehovha; Ndiye anoyera makwara ake ose.

²²Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

²²Zvivi zvake zvichabata muiti wazvo, Achabatwa namabote ezvivi zvake.

²³Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

²³Achafa nokushaiwa kurairirwa; Achatsauka noukuru hwoupenzi hwake.