¹Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.

¹Rumbidza Jehovha, mweya wangu! Jehovha Mwari wangu, muri mukuru kwazvo; Makafukidzwa nokukudzwa noumambo.

²Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

²imwi munozvifukidza nechiedza sechisimiro; Munotatamura kudenga-denga somucheka wetende;

³Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

³Ndiye anoteya matanda edzimba dzake mumvura; Anoita makore ngoro yake; Anofamba pamusoro pamapapiro emhepo

⁴Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.

⁴Anoita mhepo nhume dzake; Nomoto, unopfuta, vashumiri vake;

⁵Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.

⁵Akateya nheyo dzapasi; Kuti parege kuzununguswa nokusingaperi,

⁶Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.

⁶Makapafukidza nemvura yakadzika sechisimiro; Mvura zhinji yakamira pamusoro pamakomo,

⁷Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.

⁷Makati muchituka ikatiza; inzwi rokutinhira kwenyu rakati richinzwika, ikachimbidzika kuenda-

⁸Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.

⁸Makomo akakwira, mipata yakaderera- ikaenda kunzvimbo yamakaigadzirira,

⁹Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

⁹Makaitarira muganhu, kuti irege kudarika; Kuti irege kudzoka kuzofukidza pasizve.

¹⁰Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.

¹⁰Anotuma matsime mumipata; Mvura inoyerera napakati pamakomo;

¹¹Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.

¹¹Anomwisa mhuka dzose dzesango; Mbizi dzinopedza nyota yadzo.

¹²Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.

¹²Shiri dzokudenga dzinogara paari, Dzinorira pakati pamatavi.

¹³Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.

¹³Anodiridza makomo ari padzimba dzake; Pasi panogutiswa nechibereko chamabasa enyu.

¹⁴Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų

¹⁴Anomeresa uswa bwezvipfuwo, Nemiriwo, inobatsira vanhu; Kuti abudise zvokudya pasi;

¹⁵ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.

¹⁵Newaini inofadza moyo womunhu, Namafuta anobwinyisa chiso chake, Nechingwa chinosimbisa moyo womunhu.

¹⁶Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.

¹⁶Miti yaJehovha inoguta; Iyo misidhari yeRebhanoni yaakasima;

¹⁷Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.

¹⁷Apo panovaka shiri matendere adzo, Kana riri zimudo, miti yemisipiresi ndiyo imba yaro.

¹⁸Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia.

¹⁸Makomo marefu ndeetsoma; Matombo ndihwo utiziro bwembira.

¹⁹Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

¹⁹Akatara mwedzi kuti uratidze nguva; Zuva rinoziva nguva yokuvira kwaro.

²⁰Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.

²⁰Munoita rima, usiku ndokuvapo; Panguva iyo mhuka dzose dzedondo dzinobuda.

²¹Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

²¹Vana veshumba vanoomba vachitsvaka zvavangauraya, Vanotsvaka zvokudya zvavo kuna Mwari.

²²Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.

²²Kana zuva richibuda, dzinoenda hadzo, Dzichindovata mumapako adzo.

²³Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.

²³Zvino munhu obudira kubasa rake. Nokumurimo wake kusvikira madekwana.

²⁴Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

²⁴Haiwa Jehovha, mabasa enyu mazhinji sei! Makaaita ose nenjere; Pasi pazere nefuma yenyu.

²⁵Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.

²⁵Hero gungwa, rakakura ibamhi, Mukati maro mune zvinhu zvinokambaira zvisingagoni kuverengwa, Zvipenyu zviduku nezvikuru.

²⁶Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.

²⁶Hezvo zvikepe, zvinofamba; Heyo ngwena yamakaumba, kuti itambe mariri.

²⁷Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

²⁷Izvi zvose zvinokumirirai, Kuti muzvipe zvokudya zvazvo nenguva yakafanira.

²⁸Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.

²⁸Zvamunozvipa imi, ndizvo zvazvinounganidza; Munotadzanura ruoko rwenyu, izvo ndokuguta nezvakanaka.

²⁹Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

²⁹Munovanza chiso chenyu, izvo ndokuvhunduswa; Munozvitorera mweya wazvo, izvo ndokufa, Zvichidzokera kuguruva razvo.

³⁰Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.

³⁰Munotuma mweya wenyu, izvo ndokusikwa; Munovandudza chiso chevhu.

³¹Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.

³¹Kubwinya kwaJehovha ngakugare nokusingaperi; Jehovha ngaafarire mabasa ake;

³²Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.

³²Iye anotarira pasi, ipo ndokubvunda; Unobata makomo, iwo ndokubudisa utsi.

³³Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.

³³Ndichaimbira Jehovha panguva yose youpenyu hwangu; Ndichaimbira Mwari wangu nziyo dzokurumbidza ndichiripo.

³⁴Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

³⁴Kurangarira kwangu ngakumufadze; Ndichafara kwazvo muna Jehovha.

³⁵Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!

³⁵Vatadzi ngavaparadzwe pasi, Navakaipa ngavarege kuzovapo. Rumbidzai Jehovha, mweya wangu. Hareruya