1Jobas atsakydamas tarė:
1Eyüp şöyle yanıtladı:
2“O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!
2‹‹Keşke üzüntüm tartılabilse,Acım teraziye konabilseydi!
3Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.
3Denizlerin kumundan ağır gelirdi,Bu yüzden abuk sabuk konuştum.
4Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.
4Çünkü Her Şeye Gücü Yetenin okları içimde,Ruhum onların zehirini içiyor,Tanrının dehşetleri karşıma dizildi.
5Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?
5Otu olan yaban eşeği anırır mı,Yemi olan öküz böğürür mü?
6Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?
6Tatsız bir şey tuzsuz yenir mi,Yumurta akında tat bulunur mu?
7Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.
7Böyle yiyeceklere dokunmak istemiyorum,Beni hasta ediyorlar.
8O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.
8‹‹Keşke dileğim yerine gelse,Tanrı özlediğimi bana verse!
9Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.
9Kerem edip beni ezse,Elini çabuk tutup yaşam bağımı kesse!
10Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.
10Yine avunur,Amansız derdime karşın sevinirdim,Çünkü Kutsal Olanın sözlerini yadsımadım.
11Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?
11Gücüm nedir ki, bekleyeyim?Sonum nedir ki, sabredeyim?
12Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?
12Taş kadar güçlü müyüm,Etim tunçtan mı?
13Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.
13Çaresiz kalıncaKendimi kurtaracak gücüm mü olur?
14Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.
14‹‹Kederli insana dost sevgisi gerekir,Her Şeye Gücü Yetenden korkmaktan vaz geçse bile.
15Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.
15Kardeşlerim kuru bir dere gibi beni aldattı;Hani gürül gürül akan dereler vardır,
16Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.
16Eriyen buzlarla taşan,Kar sularıyla beslenen,
17Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjusišnyksta.
17Ama kurak mevsimde akmayan,Sıcakta yataklarında tükenen dereler...İşte öyle aldattılar beni.
18Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.
18O dereler için kervanlar yolundan sapar,Çöle çıkıp yok olurlar.Temanın kervanları su arar,Sabadan gelen yolcular umutla bakar.
19Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.
20Ama oraya varınca umut bağladıkları için utanır,Hayal kırıklığına uğrarlar.
20Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.
21Artık siz de bir hiç oldunuz,Dehşete kapılıp korkuyorsunuz.
21Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.
22‹Benim için bir şey verin›Ya da, ‹Rüşvet veripBeni düşmanın elinden kurtarın,Acımasızların elinden alın› dedim mi?
22Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’
24‹‹Bana öğretin, susayım,Yanlışımı gösterin.
23Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.
25Doğru söz acıdır!Ama tartışmalarınız neyi kanıtlıyor?
24Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.
26Sözlerimi düzeltmek mi istiyorsunuz?Çaresizin sözlerini boş laf mı sayıyorsunuz?
25Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.
27Öksüzün üzerine kura çeker,Arkadaşınızın üzerine pazarlık ederdiniz.
26Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.
28‹‹Şimdi lütfedip bana bakın,Yüzünüze karşı yalan söyleyecek değilim ya.
27Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.
29Bırakın artık, haksızlık etmeyin,Bir daha düşünün, davamda haklıyım.
28Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.
30Ağzımdan haksız bir söz çıkıyor mu,Damağım kötü niyeti ayırt edemiyor mu?
29Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?
30Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”