1Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?
1Bilgelik çağırıyor,Akıl sesini yükseltiyor.
2Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
2Yol kenarındaki tepelerin başında,Yolların birleştiği yerde duruyor o.
3Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
3Kentin girişinde, kapıların yanında,Sesini yükseltiyor:
4“Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
4‹‹Ey insanlar, size sesleniyorum,Çağrım insan soyunadır!
5Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
5Ey bön kişiler, ihtiyatlı olmayı öğrenin;Sağduyulu olmayı öğrenin, ey akılsızlar!
6Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
6Söylediğim yetkin sözleri dinleyin,Ağzımı doğruları söylemek için açarım.
7Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
7Ağzım gerçeği duyurur,Çünkü dudaklarım kötülükten iğrenir.
8Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
8Ağzımdan çıkan her söz doğrudur,Yoktur eğri ya da sapık olanı.
9Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.
9Apaçıktır hepsi anlayana,Bilgiye erişen, doğruluğunu bilir onların.
10Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.
10Gümüş yerine terbiyeyi,Saf altın yerine bilgiyi edinin.
11Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.
11Çünkü bilgelik mücevherden değerlidir,Dilediğin hiçbir şey onunla kıyaslanamaz.
12Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.
12Ben bilgelik olarak ihtiyatı kendime konut edindim.Bilgi ve sağgörü bendedir.
13Viešpaties baimėnekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.
13RABden korkmak kötülükten nefret etmek demektir.Kibirden, küstahlıktan,Kötü yoldan, sapık ağızdan nefret ederim.
14Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.
14Öğüt ve sağlam karar bana özgüdür.Akıl ve güç kaynağı benim.
15Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.
15Krallar sayemde egemenlik sürer,Hükümdarlar adil kurallar koyar.
16Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.
16Önderler, adaletle yöneten soylularSayemde yönetirler.
17Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.
17Beni sevenleri ben de severim,Gayretle arayan beni bulur.
18Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.
18Zenginlik ve onur,Kalıcı değerler ve bolluk bendedir.
19Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.
19Meyvem altından, saf altından,Ürünüm seçme gümüşten daha iyidir.
20Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,
20Doğruluk yolunda,Adaletin izinden yürürüm.
21kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.
21Böylelikle, beni sevenleri servet sahibi yapar,Hazinelerini doldururum.
22Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.
22RAB yaratma işine başladığındaİlk beni yarattı,
23Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.
23Dünya var olmadan önce,Ta başlangıçta, öncesizlikte yerimi aldım.
24Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.
24Enginler yokken,Suları bol pınarlar yokken doğdum ben.
25Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,
25Dağlar daha oluşmadan,Tepeler belirmeden,RAB dünyayı, kırlarıVe dünyadaki toprağın zerresini yaratmadan doğdum.
26kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.
27RAB gökleri yerine koyduğunda oradaydım,Engin denizleri ufukla çevirdiğinde,
27Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,
28Bulutları oluşturduğunda,Denizin kaynaklarını güçlendirdiğinde,
28įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,
29Sular buyruğundan öte geçmesinler diyeDenize sınır çizdiğinde,Dünyanın temellerini pekiştirdiğinde,
29davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,
30Baş mimar olarak Onun yanındaydım.Gün be gün sevinçle dolup taştım,Huzurunda hep coştum.
30aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.
31Onun dünyası mutluluğum,İnsanları sevincimdi.
31Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.
32Çocuklarım, şimdi beni dinleyin:Yolumu izleyenlere ne mutlu!
32Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.
33Uyarılarımı dinleyin ve bilge kişiler olun,Görmezlikten gelmeyin onları.
33Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.
34Beni dinleyen,Her gün kapımı gözleyen,Kapımın eşiğinden ayrılmayan kişiye ne mutlu!
34Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.
35Çünkü beni bulan yaşam bulurVe RABbin beğenisini kazanır.
35Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.
36Beni gözardı edense kendine zarar verir,Benden nefret eden, ölümü seviyor demektir.››
36Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį”.