1Mano akys pakeltos į Tave, kuris gyveni danguose.
1Gözlerimi sana kaldırıyorum,Ey göklerde taht kuran!
2Kaip žiūri tarnai į ranką savo valdovo, tarnaitėį ranką valdovės, taip mūsų akys žvelgia į Viešpatį, mūsų Dievą, laukdamos Jo pasigailėjimo.
2Nasıl kulların gözleri efendilerinin,Hizmetçinin gözleri hanımının eline bakarsa,Bizim gözlerimiz de RAB Tanrımıza öyle bakar,O bize acıyıncaya dek.
3Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes per daug paniekinti esame!
3Acı bize, ya RAB, acı;Gördüğümüz hakaret yeter de artar.
4Per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų.
4Rahat yaşayanların alayları,Küstahların hakaretiCanımıza yetti.