1Girkite Viešpatį! Girk Viešpatį, mano siela!
1RABbe övgüler sunun!Ey gönlüm, RABbe övgüler sun.
2Girsiu Viešpatį, kol gyvas būsiu; giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvensiu.
2Yaşadıkça RABbe övgüler sunacak,Var oldukça Tanrıma ilahiler söyleyeceğim.
3Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali!
3Önderlere,Sizi kurtaramayacak insanlara güvenmeyin.
4Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva.
4O son soluğunu verince toprağa döner,O gün tasarıları da biter.
5Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.
5Ne mutlu yardımcısı Yakupun Tanrısı olan insana,Umudu Tanrısı RABde olana!
6Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius.
6Yeri göğü,Denizi ve içindeki her şeyi yaratan,Sonsuza dek sadık kalan,
7Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats.
7Ezilenlerin hakkını alan,Açlara yiyecek sağlayan Odur. RAB tutsakları özgür kılar,
8Viešpats atveria akis akliesiems, pakelia parpuolusius; Viešpats myli teisiuosius.
8Körlerin gözünü açar,İki büklüm olanları doğrultur,Doğruları sever.
9Svetimšalį Viešpats saugo, našlaitį ir našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią.
9RAB garipleri korur,Öksüze, dul kadına yardım eder,Kötülerin yolunuysa saptırır.
10Viešpats karaliaus per amžius, tavo Dievas, Sione, per visas kartas! Girkite Viešpatį!
10RAB Tanrın sonsuza dek, ey Siyon,Kuşaklar boyunca egemenlik sürecek. RAB'be övgüler sunun!