¹Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.

¹Günah fısıldar kötü insana,Yüreğinin dibinden:Tanrı korkusu yoktur onda.

²Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.

²Kendini öyle beğenmiş ki,Suçunu görmez, ondan tiksinmez.

³Jo burnos žodžiai­nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.

³Ağzından kötülük ve yalan akar,Akıllanmaktan, iyilik yapmaktan vazgeçmiş.

⁴Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.

⁴Yatağında bile fesat düşünür,Olumsuz yolda direnir, reddetmez kötülüğü.

⁵Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė­debesis.

⁵Ya RAB, sevgin göklere,Sadakatin gökyüzüne erişir.

⁶Tavo teisumas­kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai­kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!

⁶Doğruluğun ulu dağlara benzer,Adaletin uçsuz bucaksız enginlere.İnsanı da, hayvanı da koruyan sensin, ya RAB.

⁷Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.

⁷Sevgin ne değerli, ey Tanrı!Kanatlarının gölgesine sığınır insanoğlu.

⁸Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.

⁸Evindeki bolluğa doyarlar,Zevklerinin ırmağından içirirsin onlara.

⁹Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.

⁹Çünkü yaşam kaynağı sensin,Senin ışığınla aydınlanırız.

¹⁰Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas­nuoširdiesiems.

¹⁰Sürekli gösterSeni tanıyanlara sevgini,Yüreği temiz olanlara doğruluğunu.

¹¹Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!

¹¹Gururlunun ayağı bana varmasın,Kötülerin eli beni kovmasın.

¹²Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!

¹²Kötülük yapanlar oracıkta düştüler,Yıkıldılar, kalkamazlar artık.