¹Jobas atsakydamas tarė:

¹Then Job answered,

²“Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.

²“Listen diligently to my speech. Let this be your consolation.

³Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

³Allow me, and I also will speak; After I have spoken, mock on.

⁴Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.

⁴As for me, is my complaint to man? Why shouldn’t I be impatient?

⁵Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.

⁵Look at me, and be astonished. Lay your hand on your mouth.

⁶Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.

⁶When I remember, I am troubled. Horror takes hold of my flesh.

⁷Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?

⁷“Why do the wicked live, become old, yes, and grow mighty in power?

⁸Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.

⁸Their child is established with them in their sight, their offspring before their eyes.

⁹Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.

⁹Their houses are safe from fear, neither is the rod of God upon them.

¹⁰Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.

¹⁰Their bulls breed without fail. Their cows calve, and don’t miscarry.

¹¹Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.

¹¹They send forth their little ones like a flock. Their children dance.

¹²Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.

¹²They sing to the tambourine and harp, and rejoice at the sound of the pipe.

¹³Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,

¹³They spend their days in prosperity. In an instant they go down to Sheol Sheol is the place of the dead. .

¹⁴nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.

¹⁴They tell God, ‘Depart from us, for we don’t want to know about your ways.

¹⁵Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’

¹⁵What is the Almighty, that we should serve him? What profit should we have, if we pray to him?’

¹⁶Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

¹⁶Behold, their prosperity is not in their hand. The counsel of the wicked is far from me.

¹⁷Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.

¹⁷“How often is it that the lamp of the wicked is put out, that their calamity comes on them, that God distributes sorrows in his anger?

¹⁸Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.

¹⁸How often is it that they are as stubble before the wind, as chaff that the storm carries away?

¹⁹Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.

¹⁹You say, ‘God lays up his iniquity for his children.’ Let him recompense it to himself, that he may know it.

²⁰Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.

²⁰Let his own eyes see his destruction. Let him drink of the wrath of the Almighty.

²¹Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?

²¹For what does he care for his house after him, when the number of his months is cut off?

²²Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?

²²“Shall any teach God knowledge, since he judges those who are high?

²³Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,

²³One dies in his full strength, being wholly at ease and quiet.

²⁴jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.

²⁴His pails are full of milk. The marrow of his bones is moistened.

²⁵Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.

²⁵Another dies in bitterness of soul, and never tastes of good.

²⁶Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.

²⁶They lie down alike in the dust. The worm covers them.

²⁷Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.

²⁷“Behold, I know your thoughts, the devices with which you would wrong me.

²⁸Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’

²⁸For you say, ‘Where is the house of the prince? Where is the tent in which the wicked lived?’

²⁹Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,

²⁹Haven’t you asked wayfaring men? Don’t you know their evidences,

³⁰kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

³⁰that the evil man is reserved to the day of calamity, That they are led forth to the day of wrath?

³¹Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?

³¹Who shall declare his way to his face? Who shall repay him what he has done?

³²Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.

³²Yet he will be borne to the grave. Men shall keep watch over the tomb.

³³Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.

³³The clods of the valley shall be sweet to him. All men shall draw after him, as there were innumerable before him.

³⁴Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė”.

³⁴So how can you comfort me with nonsense, because in your answers there remains only falsehood?”