1Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.
1So these three men ceased to answer Job, because he was righteous in his own eyes.
2Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą.
2Then the wrath of Elihu the son of Barachel, the Buzite, of the family of Ram, was kindled against Job. His wrath was kindled because he justified himself rather than God.
3Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą.
3Also his wrath was kindled against his three friends, because they had found no answer, and yet had condemned Job.
4Jobui kalbant, Elihus laukė, nes jie buvo vyresni už jį.
4Now Elihu had waited to speak to Job, because they were elder than he.
5Kai Elihus pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis.
5When Elihu saw that there was no answer in the mouth of these three men, his wrath was kindled.
6Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: “Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės.
6Elihu the son of Barachel the Buzite answered, “I am young, and you are very old; Therefore I held back, and didn’t dare show you my opinion.
7Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.
7I said, ‘Days should speak, and multitude of years should teach wisdom.’
8Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą.
8But there is a spirit in man, and the breath of the Almighty gives them understanding.
9Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.
9It is not the great who are wise, nor the aged who understand justice.
10Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę.
10Therefore I said, ‘Listen to me; I also will show my opinion.’
11Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti.
11“Behold, I waited for your words, and I listened for your reasoning, while you searched out what to say.
12Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius.
12Yes, I gave you my full attention, but there was no one who convinced Job, or who answered his words, among you.
13Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’.
13Beware lest you say, ‘We have found wisdom, God may refute him, not man;’
14Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais.
14for he has not directed his words against me; neither will I answer him with your speeches.
15Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti.
15“They are amazed. They answer no more. They don’t have a word to say.
16Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė,
16Shall I wait, because they don’t speak, because they stand still, and answer no more?
17aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę.
17I also will answer my part, and I also will show my opinion.
18Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina.
18For I am full of words. The spirit within me constrains me.
19Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines.
19Behold, my breast is as wine which has no vent; like new wineskins it is ready to burst.
20Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu.
20I will speak, that I may be refreshed. I will open my lips and answer.
21Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu.
21Please don’t let me respect any man’s person, neither will I give flattering titles to any man.
22Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane”.
22For I don’t know how to give flattering titles; or else my Maker would soon take me away.