1¶ E mohiotia ana ranei e koe te wa e whanau ai nga koati mohoao o te kamaka? E kitea putia ana ranei e koe te wa e whakamamae ai nga hata?
1“Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?
2E taua ano ranei e koe nga marama e rite ana i a ratou? E mohio ana ranei koe ki te wa e whanau ai ratou?
2Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?
3Tuohu ana ratou, kua puta mai a ratou kuao, akiritia mai ana e ratou o ratou mea whakapouri.
3Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.
4E pai ana te ahua o a ratou kuao, e tupu ana i te parae; ka haere atu ratou, a kahore e hoki mai ano.
4Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.
5Na wai i tuku te kaihe mohoao kia haere noa atu; nga here o te kaihe mohoao, na wai i wewete?
5Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?
6Ko te whare i whakaritea nei e ahau mona, ko te koraha: ko ona nohoanga ko te wahi titiohea.
6Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.
7Whakahaweatia iho e ia te ngangau o te pa; e kore ia e rongo ki te reo o te kaiakiaki.
7Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.
8Ko tona wahi kai kei te tuahiwi o nga maunga, e rapua ana e ia nga mea matomato katoa.
8Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.
9E pai ranei te unikanga kia mahi ki a koe? Kei tau takotoranga kai ranei he moenga mona?
9Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?
10E herea ranei e koe te unikanga ki tona taura i te awa parautanga? E rakarakatia ranei e ia nga raorao me tana whai ano i a koe?
10Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?
11E whakawhirinaki atu ranei koe ki a ia, no te mea e nui ana tona kaha? E whakarerea atu ranei e koe tau mahi mana?
11Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?
12E whakapono atu ranei koe mana au hua e whakahoki mai; mana e kohikohi mai ki tau patunga witi?
12Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?
13¶ E whakamanamana ana te parirau o te otereti; otira he atawhai ano ranei ta ona hou, ta ona raukura?
13Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?
14E whakarerea ana e ia ona hua ki te whenua, whakamahanatia iho e ia ki te puehu,
14Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.
15Wareware ake ia tera pea e pepe i te waewae, e takahia ranei e te kirehe o te parae.
15Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.
16He mea pakeke ia ki ana pi me te mea ehara i a ia: ahakoa ka maumauria tana mahi, kahore ona manawapa;
16Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,
17No te mea i whakakahoretia e te Atua he ngakau mahara mona, kihai hoki i homai he whakaaro ki a ia.
17nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.
18I te wa e maranga ai ia ki runga, whakahaweatia iho e ia te hoiho raua ko tona kaieke.
18Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.
19¶ Nau ranei i hoatu tona kaha ki tae hoiho? Nau ranei tona kaki i whakakakahu ki te huruhuru?
19Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?
20Nau ranei ia i mea kia pekepeke, kia pera me te mawhitiwhiti? He hanga whakawehi te kororia o tona whewhengu.
20Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.
21E hukari ana ia ia te raorao, me te koa ano ki tona kaha: tika tonu ia ki te hunga mau patu.
21Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.
22Whakahawea ana ia ki te wehi, kahore ona mataku; e kore ano ia e nunumi mai i te hoari.
22Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.
23Papa ana te papa pere ki tona taha, te tao e rarapa ana, me te timata.
23Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,
24E horomia ana e ia te whenua, me te ngangau me te riri; kahore ia i te whakapono ko te reo tera o te tetere.
24jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.
25Ka tangi ana te tetere ka mea ia, Ha, ha! I tawhiti ano ka hongia e ia te pakanga, te whatitiri o nga rangatira, me te hamama.
25Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.
26¶ He mohio nou i rere ai te kahu, i roha ai i ona parirau, i anga ai whaka te tonga?
26Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?
27Nau te kupu i kake ai te ekara? i hanga ai e ia tana ohanga ki te wahi tiketike?
27Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?
28Noho ana ia i runga i te kamaka, kei reira tona kainga, kei te kamaka keokeo, kei te pa kaha.
28Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.
29A rapua ana e ia he kai i reira; e kite atu ana ona kanohi i tawhiti.
29Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.
30Horomititia ake ana hoki nga toto e ana pi; a ko te wahi i nga tupapaku,, kei reira ano ia.
30Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis”.