1Guard your steps when you go to God’s house; for to draw near to listen is better than to give the sacrifice of fools, for they don’t know that they do evil.
1Neskubėk savo burna, ir tegu neskuba tavo širdis kalbėti Dievo akivaizdoje, nes Dievas yra danguje, o tu žemėje. Todėl tenebūna daug tavo žodžių.
2Don’t be rash with your mouth, and don’t let your heart be hasty to utter anything before God; for God is in heaven, and you on earth. Therefore let your words be few.
2Kaip nuo daugybės rūpesčių kyla sapnai, taip kvailio balsą pažinsi iš žodžių gausos.
3For as a dream comes with a multitude of cares, so a fool’s speech with a multitude of words.
3Kai padarai įžadą Dievui, įvykdyk jį nedelsdamas, nes Jam nepatinka kvailiai.
4When you vow a vow to God, don’t defer to pay it; for he has no pleasure in fools. Pay that which you vow.
4Geriau nežadėti negu pažadėjus neįvykdyti.
5It is better that you should not vow, than that you should vow and not pay.
5Nevesk savo burna kūno į nuodėmę. Nesakyk angelo akivaizdoje, kad suklydai. Kodėl Dievas, supykęs dėl tavo žodžių, turėtų sunaikinti tavo darbą?
6Don’t allow your mouth to lead you into sin. Don’t protest before the messenger that this was a mistake. Why should God be angry at your voice, and destroy the work of your hands?
6Sapnų gausybė, kaip ir žodžių gausybė, yra tuštybė. Tu bijok Dievo.
7For in the multitude of dreams there are vanities, as well as in many words: but you must fear God.
7Jei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis.
8If you see the oppression of the poor, and the violent taking away of justice and righteousness in a district, don’t marvel at the matter: for one official is eyed by a higher one; and there are officials over them.
8Nauda iš žemės yra visiems, ir karalius aprūpinamas iš laukų.
9Moreover the profit of the earth is for all. The king profits from the field.
9Kas myli sidabrą, niekad nepasitenkins sidabru; kas myli turtus, nepasitenkins tuo, ką turi; tai taip pat tuštybė.
10He who loves silver shall not be satisfied with silver; nor he who loves abundance, with increase: this also is vanity.
10Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis.
11When goods increase, those who eat them are increased; and what advantage is there to its owner, except to feast on them with his eyes?
11Darbininkas, daugiau ar mažiau pavalgęs, saldžiai miega, o turtuoliui jo turtai neleidžia užmigti.
12The sleep of a laboring man is sweet, whether he eats little or much; but the abundance of the rich will not allow him to sleep.
12Didelę blogybę pastebėjau pasaulyje: turtų savininkas kaupia juos, kad sau pakenktų.
13There is a grievous evil which I have seen under the sun: wealth kept by its owner to his harm.
13Pražūna turtai atsitikus nelaimei, ir kai jam gimsta sūnus, jis nieko neturi.
14Those riches perish by misfortune, and if he has fathered a son, there is nothing in his hand.
14Kaip jis gimė nuogas, taip nuogas ir išeisnieko nepasiims savo rankoje, ką užsidirbo.
15As he came forth from his mother’s womb, naked shall he go again as he came, and shall take nothing for his labor, which he may carry away in his hand.
15Tai yra didelė blogybė: kaip jis atėjo, taip ir išeis. Kokia jam nauda iš to, kad jis dirbo vėjams?
16This also is a grievous evil, that in all points as he came, so shall he go. And what profit does he have who labors for the wind?
16Visą savo gyvenimą jis vargo, krimtosi, sirgo ir buvo tamsoje.
17All his days he also eats in darkness, he is frustrated, and has sickness and wrath.
17Štai ką mačiau: gera ir malonu žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu, kurį jam Dievas paskyrė dirbti per visas jo dienas. Tai yra jo dalia.
18Behold, that which I have seen to be good and proper is for one to eat and to drink, and to enjoy good in all his labor, in which he labors under the sun, all the days of his life which God has given him; for this is his portion.
18Kiekvienam žmogui, kuriam Dievas suteikė turto ir lobių ir leido jam valgyti, imti savo dalį ir džiaugtis savo darbu, tai yra Dievo dovana.
19Every man also to whom God has given riches and wealth, and has given him power to eat of it, and to take his portion, and to rejoice in his labor—this is the gift of God.
19Nes jis nedaug atsimins savo gyvenimo dienų, kadangi Dievas džiugina jo širdį.
20For he shall not often reflect on the days of his life; because God occupies him with the joy of his heart.