1“My soul is weary of my life. I will give free course to my complaint. I will speak in the bitterness of my soul.
1“Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.
2I will tell God, ‘Do not condemn me. Show me why you contend with me.
2Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.
3Is it good to you that you should oppress, that you should despise the work of your hands, and smile on the counsel of the wicked?
3Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?
4Do you have eyes of flesh? Or do you see as man sees?
4Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?
5Are your days as the days of mortals, or your years as man’s years,
5Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,
6that you inquire after my iniquity, and search after my sin?
6kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,
7Although you know that I am not wicked, there is no one who can deliver out of your hand.
7nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.
8“‘Your hands have framed me and fashioned me altogether, yet you destroy me.
8Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.
9Remember, I beg you, that you have fashioned me as clay. Will you bring me into dust again?
9Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.
10Haven’t you poured me out like milk, and curdled me like cheese?
10Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.
11You have clothed me with skin and flesh, and knit me together with bones and sinews.
11Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.
12You have granted me life and loving kindness. Your visitation has preserved my spirit.
12Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.
13Yet you hid these things in your heart. I know that this is with you:
13Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.
14if I sin, then you mark me. You will not acquit me from my iniquity.
14Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.
15If I am wicked, woe to me. If I am righteous, I still shall not lift up my head, being filled with disgrace, and conscious of my affliction.
15Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,
16If my head is held high, you hunt me like a lion. Again you show yourself powerful to me.
16nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.
17You renew your witnesses against me, and increase your indignation on me. Changes and warfare are with me.
17Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.
18“‘Why, then, have you brought me forth out of the womb? I wish I had given up the spirit, and no eye had seen me.
18Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.
19I should have been as though I had not been. I should have been carried from the womb to the grave.
19Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.
20Aren’t my days few? Cease then. Leave me alone, that I may find a little comfort,
20Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,
21before I go where I shall not return from, to the land of darkness and of the shadow of death;
21prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.
22the land dark as midnight, of the shadow of death, without any order, where the light is as midnight.’”
22Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ”.