¹Now it happened in those days, that a decree went out from Caesar Augustus that all the world should be enrolled.

¹Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.

²This was the first enrollment made when Quirinius was governor of Syria.

²Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.

³All went to enroll themselves, everyone to his own city.

³Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.

⁴Joseph also went up from Galilee, out of the city of Nazareth, into Judea, to the city of David, which is called Bethlehem, because he was of the house and family of David;

⁴Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

⁵to enroll himself with Mary, who was pledged to be married to him as wife, being pregnant.

⁵Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

⁶It happened, while they were there, that the day had come that she should give birth.

⁶Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,

⁷She brought forth her firstborn son, and she wrapped him in bands of cloth, and laid him in a feeding trough, because there was no room for them in the inn.

⁷suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

⁸There were shepherds in the same country staying in the field, and keeping watch by night over their flock.

⁸Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.

⁹Behold, an angel of the Lord stood by them, and the glory of the Lord shone around them, and they were terrified.

⁹Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,

¹⁰The angel said to them, “Don’t be afraid, for behold, I bring you good news of great joy which will be to all the people.

¹⁰bet angelas jiems tarė: “Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.

¹¹For there is born to you, this day, in the city of David, a Savior, who is Christ the Lord.

¹¹Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats­Kristus.

¹²This is the sign to you: you will find a baby wrapped in strips of cloth, lying in a feeding trough.”

¹²Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose”.

¹³Suddenly, there was with the angel a multitude of the heavenly army praising God, and saying,

¹³Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:

¹⁴“Glory to God in the highest, on earth peace, good will toward men.”

¹⁴“Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!”

¹⁵It happened, when the angels went away from them into the sky, that the shepherds said one to another, “Let’s go to Bethlehem, now, and see this thing that has happened, which the Lord has made known to us.”

¹⁵Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: “Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė”.

¹⁶They came with haste, and found both Mary and Joseph, and the baby was lying in the feeding trough.

¹⁶Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.

¹⁷When they saw it, they publicized widely the saying which was spoken to them about this child.

¹⁷Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

¹⁸All who heard it wondered at the things which were spoken to them by the shepherds.

¹⁸Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.

¹⁹But Mary kept all these sayings, pondering them in her heart.

¹⁹Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin.

²⁰The shepherds returned, glorifying and praising God for all the things that they had heard and seen, just as it was told them.

²⁰Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

²¹When eight days were fulfilled for the circumcision of the child, his name was called Jesus, which was given by the angel before he was conceived in the womb.

²¹Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose.

²²When the days of their purification according to the law of Moses were fulfilled, they brought him up to Jerusalem, to present him to the Lord

²²Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,­

²³(as it is written in the law of the Lord, “Every male who opens the womb shall be called holy to the Lord”), Exodus 13:2,12

²³kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: “Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui”,­

²⁴and to offer a sacrifice according to that which is said in the law of the Lord, “A pair of turtledoves, or two young pigeons.” Leviticus 12:8

²⁴ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: “Porą purplelių arba du balandžiukus”.

²⁵Behold, there was a man in Jerusalem whose name was Simeon. This man was righteous and devout, looking for the consolation of Israel, and the Holy Spirit was on him.

²⁵Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

²⁶It had been revealed to him by the Holy Spirit that he should not see death before he had seen the Lord’s Christ. “Christ” (Greek) and “Messiah” (Hebrew) both mean “Anointed One”

²⁶Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

²⁷He came in the Spirit into the temple. When the parents brought in the child, Jesus, that they might do concerning him according to the custom of the law,

²⁷Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

²⁸then he received him into his arms, and blessed God, and said,

²⁸Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

²⁹“Now you are releasing your servant, Master, according to your word, in peace;

²⁹“Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

³⁰nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

³¹kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

³²a light for revelation to the nations, and the glory of your people Israel.”

³²šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę”.

³³Joseph and his mother were marveling at the things which were spoken concerning him,

³³Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.

³⁴and Simeon blessed them, and said to Mary, his mother, “Behold, this child is set for the falling and the rising of many in Israel, and for a sign which is spoken against.

³⁴Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: “Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,­

³⁵Yes, a sword will pierce through your own soul, that the thoughts of many hearts may be revealed.”

³⁵ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,­kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys”.

³⁶There was one Anna, a prophetess, the daughter of Phanuel, of the tribe of Asher (she was of a great age, having lived with a husband seven years from her virginity,

³⁶Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,

³⁷and she had been a widow for about eighty-four years), who didn’t depart from the temple, worshipping with fastings and petitions night and day.

³⁷o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.

³⁸Coming up at that very hour, she gave thanks to the Lord, and spoke of him to all those who were looking for redemption in Jerusalem.

³⁸Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.

³⁹When they had accomplished all things that were according to the law of the Lord, they returned into Galilee, to their own city, Nazareth.

³⁹Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.

⁴⁰The child was growing, and was becoming strong in spirit, being filled with wisdom, and the grace of God was upon him.

⁴⁰Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo.

⁴¹His parents went every year to Jerusalem at the feast of the Passover.

⁴¹Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos.

⁴²When he was twelve years old, they went up to Jerusalem according to the custom of the feast,

⁴²Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.

⁴³and when they had fulfilled the days, as they were returning, the boy Jesus stayed behind in Jerusalem. Joseph and his mother didn’t know it,

⁴³Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo.

⁴⁴but supposing him to be in the company, they went a day’s journey, and they looked for him among their relatives and acquaintances.

⁴⁴Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų.

⁴⁵When they didn’t find him, they returned to Jerusalem, looking for him.

⁴⁵Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę.

⁴⁶It happened after three days they found him in the temple, sitting in the midst of the teachers, both listening to them, and asking them questions.

⁴⁶Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.

⁴⁷All who heard him were amazed at his understanding and his answers.

⁴⁷Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais.

⁴⁸When they saw him, they were astonished, and his mother said to him, “Son, why have you treated us this way? Behold, your father and I were anxiously looking for you.”

⁴⁸Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: “Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs”.

⁴⁹He said to them, “Why were you looking for me? Didn’t you know that I must be in my Father’s house?”

⁴⁹Jis atsakė: “Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?”

⁵⁰They didn’t understand the saying which he spoke to them.

⁵⁰Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.

⁵¹And he went down with them, and came to Nazareth. He was subject to them, and his mother kept all these sayings in her heart.

⁵¹Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje.

⁵²And Jesus increased in wisdom and stature, and in favor with God and men.

⁵²O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.