¹All the congregation lifted up their voice, and cried; and the people wept that night.

¹Visa tauta pakėlė balsus ir raudojo tą naktį.

²All the children of Israel murmured against Moses and against Aaron: and the whole congregation said to them, “Would that we had died in the land of Egypt! or would that we had died in this wilderness!

²Jie murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: “Verčiau būtume mirę Egipte arba žuvę šioje dykumoje.

³Why does Yahweh bring us to this land, to fall by the sword? Our wives and our little ones will be a prey: wouldn’t it be better for us to return into Egypt?”

³Kodėl Viešpats atvedė mus į šią žemę? Ar tam, kad žūtume nuo kardo, o mūsų žmonos ir vaikai taptų priešo grobiu? Ar ne geriau būtų grįžti į Egiptą?”

⁴They said one to another, “Let us make a captain, and let us return into Egypt.”

⁴Jie tarėsi: “Išsirinkime vadą ir grįžkime į Egiptą”.

⁵Then Moses and Aaron fell on their faces before all the assembly of the congregation of the children of Israel.

⁵Mozė ir Aaronas puolė ant žemės prieš visą Izraelio vaikų susirinkimą.

⁶Joshua the son of Nun and Caleb the son of Jephunneh, who were of those who spied out the land, tore their clothes:

⁶Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbus

⁷and they spoke to all the congregation of the children of Israel, saying, “The land, which we passed through to spy it out, is an exceeding good land.

⁷ir kalbėjo izraelitams: “Žemė, kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera.

⁸If Yahweh delights in us, then he will bring us into this land, and give it to us; a land which flows with milk and honey.

⁸Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi.

⁹Only don’t rebel against Yahweh, neither fear the people of the land; for they are bread for us: their defense is removed from over them, and Yahweh is with us. Don’t fear them.”

⁹Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!”

¹⁰But all the congregation threatened to stone them with stones. The glory of Yahweh appeared in the Tent of Meeting to all the children of Israel.

¹⁰Bet žmonės ketino juodu užmušti akmenimis. Ir Viešpaties šlovė pasirodė visiems izraelitams virš Susitikimo palapinės.

¹¹Yahweh said to Moses, “How long will this people despise me? and how long will they not believe in me, for all the signs which I have worked among them?

¹¹Viešpats tarė Mozei: “Ar dar ilgai šita tauta niekins mane? Kodėl jie netiki manimi, matydami visus stebuklus, kuriuos padariau jų akivaizdoje?

¹²I will strike them with the pestilence, and disinherit them, and will make of you a nation greater and mightier than they.”

¹²Aš juos bausiu maru ir sunaikinsiu, o iš tavęs padarysiu didesnę ir galingesnę tautą už šitą”.

¹³Moses said to Yahweh, “Then the Egyptians will hear it; for you brought up this people in your might from among them;

¹³Mozė kalbėjo Viešpačiui: “Tada egiptiečiai, iš kurių Tu išvedei šią tautą, išgirs tai, ką Tu padarei tautai,

¹⁴and they will tell it to the inhabitants of this land. They have heard that you Yahweh are in the midst of this people; for you Yahweh are seen face to face, and your cloud stands over them, and you go before them, in a pillar of cloud by day, and in a pillar of fire by night.

¹⁴ir pasakys šio krašto gyventojams, kurie girdėjo, kad Tu, Viešpatie, esi su mumis, kad Tu esi regimas veidu į veidą, kad Tavo debesis yra virš šios tautos ir kad Tu eini pirma mūsų dienos metu debesies stulpe ir naktį­ ugnies stulpe;

¹⁵Now if you killed this people as one man, then the nations which have heard the fame of you will speak, saying,

¹⁵todėl jei Tu išžudysi savo žmones, tautos, kurios girdėjo apie Tavo šlovę, sakys:

¹⁶‘Because Yahweh was not able to bring this people into the land which he swore to them, therefore he has slain them in the wilderness.’

¹⁶‘Kadangi Viešpats nepajėgė įvesti šitos tautos į žemę, kurią jiems prisiekdamas pažadėjo, tai išžudė juos dykumoje’.

¹⁷Now please let the power of the Lord The word translated “Lord” is “Adonai.” be great, according as you have spoken, saying,

¹⁷Viešpatie, meldžiu Tave, parodyk savo galią, kaip esi pasakęs:

¹⁸‘Yahweh is slow to anger, and abundant in loving kindness, forgiving iniquity and disobedience; and that will by no means clear the guilty, visiting the iniquity of the fathers on the children, on the third and on the fourth generation.’

¹⁸‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’.

¹⁹Please pardon the iniquity of this people according to the greatness of your loving kindness, and according as you have forgiven this people, from Egypt even until now.”

¹⁹Maldauju, atleisk šitos tautos nusikaltimus dėl Tavo didelio gailestingumo, kaip atleisdavai jai nuo išėjimo iš Egipto iki šiol”.

²⁰Yahweh said, “I have pardoned according to your word:

²⁰Viešpats atsakė: “Atleidžiu, kaip prašei.

²¹but in very deed, as I live, and as all the earth shall be filled with the glory of Yahweh;

²¹Kaip Aš gyvas, visa žemė bus pilna Viešpaties šlovės.

²²because all those men who have seen my glory, and my signs, which I worked in Egypt and in the wilderness, yet have tempted me these ten times, and have not listened to my voice;

²²Kadangi visi žmonės, kurie matė mano šlovę ir stebuklus, kuriuos dariau Egipte ir dykumoje, mane gundė jau dešimt kartų ir neklausė mano balso,

²³surely they shall not see the land which I swore to their fathers, neither shall any of those who despised me see it:

²³jie neišvys žemės, kurią pažadėjau jų tėvams. Niekas iš tų, kurie mane pykdė, nematys jos.

²⁴but my servant Caleb, because he had another spirit with him, and has followed me fully, him will I bring into the land into which he went; and his seed shall possess it.

²⁴Savo tarną Kalebą, kuris kupinas kitokios dvasios ir iki galo sekė manimi, įvesiu į tą žemę, į kurią jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys ją paveldės.

²⁵Now the Amalekite and the Canaanite dwell in the valley: tomorrow turn, and go into the wilderness by the way to the Red Sea or, Sea of Reeds .”

²⁵Kadangi amalekiečiai ir kanaaniečiai gyvena slėniuose, rytoj iš stovyklos visi keliaukite į dykumą Raudonosios jūros link”.

²⁶Yahweh spoke to Moses and to Aaron, saying,

²⁶Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

²⁷“How long shall I bear with this evil congregation, that murmur against me? I have heard the murmurings of the children of Israel, which they murmur against me.

²⁷“Kiek dar šita pikta tauta murmės prieš mane? Aš girdžiu Izraelio vaikų murmėjimą, kai jie murma prieš mane.

²⁸Tell them, ‘As I live, says Yahweh, surely as you have spoken in my ears, so will I do to you:

²⁸Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas,­ sako Viešpats,­padarysiu jums taip, kaip jūs kalbėjote.

²⁹your dead bodies shall fall in this wilderness; and all who were numbered of you, according to your whole number, from twenty years old and upward, who have murmured against me,

²⁹Šioje dykumoje liks jūsų lavonai. Visi, kurie buvote suskaičiuoti, dvidešimties metų ir vyresni, ir murmėjote prieš mane,

³⁰surely you shall not come into the land, concerning which I swore that I would make you dwell therein, except Caleb the son of Jephunneh, and Joshua the son of Nun.

³⁰neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

³¹But your little ones, that you said should be a prey, them will I bring in, and they shall know the land which you have rejected.

³¹Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote.

³²But as for you, your dead bodies shall fall in this wilderness.

³²Jūsų lavonai kris šioje dykumoje.

³³Your children shall be wanderers in the wilderness forty years, and shall bear your prostitution, until your dead bodies be consumed in the wilderness.

³³Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje.

³⁴After the number of the days in which you spied out the land, even forty days, for every day a year, you will bear your iniquities, even forty years, and you will know my alienation.’

³⁴Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną­metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems.

³⁵I, Yahweh, have spoken, surely this will I do to all this evil congregation, who are gathered together against me: in this wilderness they shall be consumed, and there they shall die.”

³⁵Kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane­visi mirs šioje dykumoje’ ”.

³⁶The men, whom Moses sent to spy out the land, who returned, and made all the congregation to murmur against him, by bringing up an evil report against the land,

³⁶Vyrai, kuriuos Mozė buvo išsiuntęs išžvalgyti žemę, ir kurie grįžę sukurstė tautą murmėti prieš Viešpatį, blogai kalbėdami apie kraštą

³⁷even those men who brought up an evil report of the land, died by the plague before Yahweh.

³⁷ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė.

³⁸But Joshua the son of Nun, and Caleb the son of Jephunneh, remained alive of those men who went to spy out the land.

³⁸Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.

³⁹Moses told these words to all the children of Israel: and the people mourned greatly.

³⁹Kai Mozė pasakė visus šiuos žodžius izraelitams, jie labai nuliūdo.

⁴⁰They rose up early in the morning, and went up to the top of the mountain, saying, “Behold, we are here, and will go up to the place which Yahweh has promised: for we have sinned.”

⁴⁰Atsikėlę anksti rytą, jie užlipo ant kalno, sakydami: “Eisime į žemę, kurią Viešpats pažadėjo, nes mes nusikaltome”.

⁴¹Moses said, “Why now do you disobey the commandment of Yahweh, since it shall not prosper?

⁴¹Mozė jiems atsakė: “Kodėl neklausote Viešpaties įsakymo? Jūs nieko gero nelaimėsite.

⁴²Don’t go up, for Yahweh isn’t among you; that you not be struck down before your enemies.

⁴²Neikite, nes Viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų.

⁴³For there the Amalekite and the Canaanite are before you, and you shall fall by the sword: because you are turned back from following Yahweh, therefore Yahweh will not be with you.”

⁴³Amalekiečiai ir kaananiečiai yra prieš jus. Jūs žūsite nuo kardo, nes neklausėte Viešpaties, todėl Viešpats nebus su jumis”.

⁴⁴But they presumed to go up to the top of the mountain: nevertheless the ark of the covenant of Yahweh, and Moses, didn’t depart out of the camp.

⁴⁴Bet jie nusprendė eiti į kalnus. Tačiau nei Viešpaties Sandoros skrynia, nei Mozė nepajudėjo iš stovyklos.

⁴⁵Then the Amalekite came down, and the Canaanite who lived in that mountain, and struck them and beat them down, even to Hormah.

⁴⁵Atėję amalekiečiai ir kaananiečiai, gyvenantys kalnuose, juos sumušė ir vijosi iki Hormos.